Sveiki ir vėl, seniai nerašiau. Niekaip nekilo rankos, visko tiek vyko aplinkui ir manyje, kad matyt net per daug. Dažniausiai, kai jau labai labai kas nors manyje nerimsta, norisi imti ir rašyti, galbūt dažniausiai, kai bloga… o kai bloga, tada jaučiuosi vieniša, o kai vieniša, tada turiu laiko, o kai turiu laiko ir su niekuo juo negaliu pasidalinti, norisi bent jau užimti save rašliavom… Taigi, išeina, kad nesijaučiau blogai ir nesijaučiau vieniša 
Dabar tiesiog pasiilgau rašymo, trūksta struktūros mintyse ir mąstau, kad jei paversiu mintis juodomis avimis, pasidarys aiškiau.
Esu viena kambaryje, kurį užildo korano citavimas, sklindantis iš visų pusių garsiakalbių, šildytuvo šviesa ir mano mažos kalėdinės eglutės girliandų įvairiaspalvis mirgėjimas
Šiandien grįžau iš keturių dienų “komandiruotės” vakarų krantų šiaurinėje dalyje ir radau staigmeną
O! Baigėsi koranas, tai dabar galiu vėl įsijungti vakarietiškas kalėdines daineles Man jau ne pirmą kartą pavyksta Kalėdas švęsti ne su šeima ir ne namie (kur jie bebūtų…), tad ir dabar nesu baisiai nustebus mintimis ir jausmais, kurie aplankė šiandien ir lankys iki pošventinio laikotarpio…
Tačiau šįkart man labai aiškiai kristalizuojais, kas man tos Kalėdos. Ką jos man reiškia ir ko ne. Ko aš iš jų noriu ir ko, ne.
***
Jenin miestelyje, o tiksliau, pabėgėlių stovykloje buvome dviese – kolegė savanorė Summereen ir aš. Komandiruotės tikslas buvo atrinkti svarbią informaciją ir struktūruoti būsimus ryšius tarp stovyklos ir kelių Londono rajonų, jų bendruomenių centrų.
Sutikome daug žmonių, pamatėme daug vaizdų ir išgirdome baisių tiesų… Kas dar negirdėjote, kad rekomenduoju pažiūrėti filmą “Jenin Jenin”, tai dabar išgirskite:
Kalbėjomės su keliais žmonėm iš to filmo… Priėjau tokią emocinę ir jutiminę būklę, kai labai skaudu už kažką kitą ir logiška būtų verkti, bet negaliu. Taip skaudu, kad veidas tik sustingtsa ir širdis ima permušinėti. Taip skaudu, kad jaučiuosi nulis ir noriu visą šitą nulį atiduoti, kad tik daugiau niekada kitiems neatsitiktų nieko, nuo ko pasidaro taip skaudu…
Ši nuostabi, šilta moteris beveik prieš dešimt metų neteko savo vyro per Jenin pabėgėlių stovyklos 10-ies dienų apsuptį ir skerdynes. Ji liko su penkiais mažamečiais vaikais, kurie dabar gražiai užaugę… Jos nužudyto vyro brolio ir jos sesers vyro likimai tokie pat – Izraelio kariuomenė nieko nepasigailėjo…
Sutikome vyrą be rankos, ją nusinešė IDF per stovyklos apgultį, sutikome vaikus, kurie gali pasakyti taip:
Vieną vakarą, pažiūrėjus tą filmą ir nesugebėjus išspausti ašaros, supratau, kad dabar noriu paskirti maksimaliai savo jėgas ir laiką Palestinai. Tegu mane velnias (Izraelis) traukia kur tik nori, bet aš netylėsiu ir nesėdėsiu rankų sudėjus! Pamačius tai, ką aš pamačiau ir išgirdus tai, ką mano ausys girdėjo, nusikaltimas prieš save ir prieš pasaulį būtų nieko nedaryti…
Taigi mano Kalėdos… bus Betliejuje, kurgi galėtų būti dar simboliškiau ir kartu ironiškiau…
mano Kalėdos bus naujų draugų apsuptyje, tarp kurių yra įvairių rasių, spalvų, religijų žmonių ir, matyt, tai mano didžiausias pasiekimas gyvenime…
Linkiu Jums ramybės. Dvasinės ramybės. Linkiu atsijoti pelus nuo grūdų…ir nesivaikyti pelų…
Jei skaitote šį įrašą, labai gali būti, kad myliu Jus
Huthifa Ali pasakė,
gruodžio 14, 2011 at 17:25
i dont under stand any thing
but the like for photo’s
myliupasauli pasakė,
gruodžio 14, 2011 at 19:15
Thanks, Huthifa
Maybe i will tell you one day… 
ET pasakė,
gruodžio 14, 2011 at 17:32
Apkabinu, mieloji.Palaikau.
myliupasauli pasakė,
gruodžio 14, 2011 at 19:14
Man visad svarbus Tavo palaikymas…
Kristina pasakė,
gruodžio 14, 2011 at 17:55
Perskaičiau, sujaudino… Ir prisiminiau vieną vasarą Juodkalnijoje sutiktus Izraelio gyventojus, iš kitos “fronto” pusės apie arabus kalbančius. Kare pažeidžiamiausia grandis yra ne kariai, o paprasti žmogeliai – moterys ir vaikai. Jūs esate be galo stipri, jei ryžotės savanoriauti ten. Bet dar daugiau stiprybės reikia mylėti VISUS žmones, neteisiant, neskirstant.
Su šventėmis. Ir nepalūžtančios dvasios.
myliupasauli pasakė,
gruodžio 14, 2011 at 19:13
Ačiū Jums labai, laikykimės ir nepalūžkime visi
O ką Izraeliečiai Jums pasakojo?
samed wasef pasakė,
gruodžio 14, 2011 at 19:01
can you translate plz ????
myliupasauli pasakė,
gruodžio 14, 2011 at 19:15
Off course!
dalia pasakė,
gruodžio 14, 2011 at 19:27
Ačiū , labai atviras ir gražus , pagalvoju apie savo dukrą , kuri Anglijoje ….sekmes , linkiu nepasiklysti savo apmąstymuose ir jei gaunasi – daug negalvoti , didelis galvojimas kartais kenkia , mano nuomone
geranaujiena pasakė,
gruodžio 14, 2011 at 21:16
Laikykis, saulele!
myliupasauli pasakė,
gruodžio 14, 2011 at 21:22
Laikausi, Saulele, oj laikausi
arnas pasakė,
gruodžio 15, 2011 at 18:38
liudna, bet grazu..