Darbas

Sveiki, mielieji,

long time no see a’ne? 🙂 Galvoju, parašysiu Jums apie savo darbą, kurį dirbu jau geras porą savaitėlių (nors jos buvo visos savaitėėėėės). Taigi, dirbu ispaniškame restorane MANOLO (vyriškas ispaniškas vardas). Nuo šios savaitės pradėsiu dirbti tik tris vakarus po maždauga penkias valandas, iki šiol dirbau gana daug – dėl įvairiausių aplinkybių, bet žinoma, su mano pačios palaiminimu 🙂 Taigi, jau beveik melejoną užsidirbau 😉

Bet kas yra iš rikųjų įdomu man darbe, tai žmonės – tie su kuriais dirbu ir tie, kuriuos aptarnauju! Turiu du bosus, jie abu yra savininkai restorano ir abu egiptiečiai, kurie jau kelias dešimtis metų gyvena ne egipte – abu kriksčionys ir tai labai pabrėžia (įdomi detalė: kasoje, po monetų dėžute yra ale jų motinos Teresės nuotrauka, nesuprantu vis dar, ar ji vienuolė, ar dar kažkas, bet karts nuo karto virėjai (du iš trijų yra egiptiečiai, o vienas irakietis) išsitraukia tą nuotraukytę ir pabučiuoja). Džordžas, tas savininkas, su kuriuo daugiau bendrauju yra bais’ įdomi asmenybė, man vis pasakoja istorijas apie tai, kokie yra pasaulio žmonės, labai generalizuodamas ir dažniausiai, ne iš gerosios pusės. Štai va ispanai niekada nepalieka arbatos ir yra labai prasti darbuotojai, australai atvažiuoja rūkyti žolės ir tai daro beatodairiškai, lotynų amerikiečiai praktiškai yra tik dideli blevyzgotojai ir nieko rimto niekada nenuveikia, žydai – labai šykštūs 😉 ir t.t., ir pan.

Man pavyko aptarnauti jau nemažai žmogelių. Štai viena pagyvenusi amerikiečių pora, kai nebuvo priimta jų kreditinė kortelė ir paprašyta sumokėti grynais – YPATINGAI susinervino ir išvadino mane ir restoraną negražiais žodžiais, nors prieš tai, buvo mieliausi seneliukai, šypsojosi ir vadino mane M’am 😉 štai kaip greitai keičiasi elgesys. Dar buvo trys žydai iš Izraelio – juokingi baltadančiai (spėju, kad nusibalinę dantis amerikietiškai). Pasakojo, kad jie iš labai modernios šalies (ha ha)  ir kovojo dėl mano dėmesio – žinoma, man tai patiko 🙂 Tiesa, paliko nemažai arbatpinigių 🙂

Dar buvo trys lotynų amerikiečiai, kurie kvietė mane į savo vilą Ispanijoje ir nelabai suprato, kaip aš galiu atsisakyti, juk dirbu padavėja!!! 😀

Žodžiu, visokių žmonių jau mačiau, visad žinojau, kad visi žmonės baisia įdomūs ir skirtingi, bei prie maisto, dažnai pasidaro kaip šuniukai, kurie alkani arba valgantys.

Visai kita istorija su dirbančiaisiais restorane. Jau minėjau apie virėjus, tada dar yra vienas nuostabus Jacek’as – lenkas indų plovėjas ir valytojas, keletas lenkių padavėjų, viena olandė ir buvo pora ispanių, bet, kaip jau minėta anksčiau, jie nėra labai geri darbuotojai, tai vieną iš jų vakar atleido :).

Stengiuosi visiškai nelįsti į gandų lygį, deja, jis egzistuoja čia… bet kai viena padavėja lieku su virėju (jaunesniuoju Imad’u, kurį visi vadina HABIBIU – aka mielasis arabiškai) ir Jaceku, pripasakoja man jie visko… Apie tai, kitą kartą 🙂

Jau keletas lietuvių skanavo visokių gėrybių MANOLO restorane, kviečiu ir jus 😉

Advertisements

9 Komentaras

  1. arnas said,

    balandžio 9, 2010 at 08:53

    Kai atvaziuosiu noresiu astunkoju paragaut, labai viliojanciai atrodo:)

  2. myliupasauli said,

    balandžio 9, 2010 at 13:06

    Žinoma, paragausi 🙂 neblogas ir skonis 😉 Buč

  3. ET said,

    balandžio 10, 2010 at 13:24

    Sveika. Kaip gerai, kad parašai tokių tavo gyvenimą atspindinčių tekstų. Dabar esu sukrėsta Lenkijos Prezidento ir kelių dešimčių šios šalies elito žūties. Banalu, bet dar kartą pajuntu, kaip mirtis nežiūri nei turimo posto, nei nuopelnų.Pakilo …ir nenusileido.
    Apkabinu drūčiai. Gyvenk ilgai ir laimingai. Tave mylinti Ma

  4. ET said,

    balandžio 11, 2010 at 08:56

    Labuks. Šiandien kažkaip galvojasi apie tavo perpasakotą Drordžo požiūrį. Taip, kuo labiau mes susiaurinam savo požiūrį, tuo mūsų išvados menkavertiškesnės. Geriausia iliustracija , kuri dabar man šauna į galvą, yra apie Kantą. Jei tebūtų likęs pasakojimas jo tarnaitės, kurią nenorėdamas mokėti už darbą jis tiesiog nugrūsdavo nuo laiptų, turėtume ne filosofą, o skūpų , grūbų, neteisingą žmogų.
    Kai vertinam – galvojam konkrečiai; bet suvokimui tai peilis; suvokti reiktų plačiai. Man tai labai sunkiai ir labai retai pasiseka.
    O kitiems?

  5. mažylis said,

    balandžio 12, 2010 at 18:28

    Daugiau apie aštuonkojus ir kitas tavo patirtis!

  6. stepas said,

    balandžio 16, 2010 at 13:32

    …gaila, kad neturiu tokios patirties; tad skaitau šį pasakojimą kaip kalbėjimą / mąstymą ir už mane. Dėkui.

  7. INA said,

    balandžio 17, 2010 at 09:17

    Su mama sėdim ir pro langelį žiūrim. Veiksmas vyksta Kud. 6. Labai smagu skaityti tavo blogą. Kitą kartą parašysiu daugiau.IKI.

  8. Ramutis said,

    balandžio 18, 2010 at 09:40

    Nezinau ar mano komentarai pasiekia tave. Rasau ,bet gal nemolu issiusti . Si mintis kilo , kai paskaiciau tau skirtus komentarus., ten ten savuju neradau. Na nieko.Parasysiu laiska. tuo labiau,kad noriu ir pora nuotrauku pasiusti. Kaip bendrai nuotaika? Sekmes! RT.

  9. myliupasauli said,

    balandžio 19, 2010 at 22:52

    Miela Inute, labai laukiu Jūsų kokio laiškelio 🙂


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: