Meilė iš pirmo žvilgsnio…

Ištiko mane liūdna žinia šiandien, žinoma, galima buvo nesunkiai nuspėti, kad ta diena greitai ateis, bet vistiek labai liūdna…  Martynas – mano pirmoji mašininė meilė, spėju – pirmoji ir vienintelė… Susipažinome, kai man buvo 7 metukai – jis atplaukė iš Vokietijos ir mamytė už jį sumokėjo ne drambliukais ir gervėmis, o tikrais vokiškais pinigais. Jis kvepėjo naujumu, gamykla ir jūra, buvo šviesiai šviesiai melsvos spalvos ir mielo mielo snukučio 🙂 Su mama niekada nepamiršime kelionės iš Klaipėdos į Vilnių, kai Martynas mus vežė namo (tiesa, tuo metu jo vardas vis dar buvo Varburgas arba Varburgiukas). Aš – kaip didi mašinų žinovė – nusprendžiau išbandyti kelis mašinos privalumus:

1. Ji buvo mūsų, tai reiškia, kad gali daryti ką nori, sustoti, kur ir kada nori, klausytis, kokios nori muzikos, dainuoti garsiai ir panašiai

2. sėdėti/miegoti priekinėj, atlenktoj iki galo, sėdynėj – va taip aš ir padariau per pirmą mūsų kelionę namo 🙂 Visai neblogai tas kelias Klp-Vln atrodė 🙂

Va taip džiaugsmingai grįžome ir dar kokius penkerius metus su mama kartu džiaugėmės Varburgiuku – pamenu, kaip vis mama išvydusi gatvėse “broliuką“, džiaugsmingai sušukdavo – pažiūrėėėėk, broliuuuukas 🙂

Nu visgi labai mielas padarėlis buvo tas mūsų Varburgiukas…

Kai išsilaikiau teises – mama perleido jį man (deja, nuo kokių 1996 iki 2003 jis stovėjo garaže ir niekas juo nesinaudojo… aš žinau… jis laukė manęs… :*) Kai laikiausi teises, instruktorius paklausė, ar jau turiu mašiną – papsakojusi, ką turiu, sulaukiau iš jo pasiūlymo mašinos vardui – MARTYNAS 🙂 Man labai patiko ir atrodė pats tinkamiausias vardas mano meilei (keletą tuometinių simpatijų buvo besidžiaugią tokiu jų pamaloninimu, bet sakau Jums atvirai – Marynas neturi nieko bendra su jokiu mano pažįstamu, vardu Martynas).

Įsidėjau aparatūrą, kuri, kaip vienas meistras pasakė, kainuoja daugiau nei mano mašina 🙂 o vienas draugas vadino mano Martyna plastamasiniu 😦 bet mes visi žnom, kad tai bjauri netiesa. Dažnai užsukdavom mes su Martynu pas kokius meistrelius garažėliuose, kurie iš mūsų juokdavosi, bet sutikdavom ir geražirdžių, kurie kuo nors pagelbėdavo.

Važinėdama mieste su Martynu, jaučiau pareigą atrodyti gerai – vien dėl dėmesio kiekio, kurio mes sulaukdavom iš “gatvinių kolegų“ 🙂 Tai negi nuvilsi žmones ir tokioj gražioj mašinoj pasirodysi baidykle 🙂  Neslėpsiu, patikdavo man dėmesys gerą dieną, bet kartais būdavo dienų, kai norėdavosi supilkėti ir susilieti su minia, o Martynas atkakliai man tempdavo į šviesą… ech… gėris mano…

Kartą, Martynas nusprendė parodyti, kas čia bosas ir sustojo prie Onos bažnyčios. Sustojo ir nė krust. Užsiblokavo ratai. Kaladėlės (stabdžių)  prilipo ir neleido ratams visiškai suktis – o tai reiškia, kad net pastumt mašinos negalima. Va tai tau 🙂 Laukiau nutempėjo, o kol sulaukiau, paskambino vienas draugas ir pasiteiravo – ar ne aš prie Onos bažnyčios nsuprendžiau dėmesio pasigaudyt stovėdama vidury kelio? 🙂 Ratai savaime atsiblokavo, bet vis ištikdavo ši bėdelė karts nuo karto, kai lauke per karšta pasidarydavo… vėliau įgudau pajusti, kada taip atsitiks ir, tiesiog, sustodavau atsivėsinti…

Pvz. benzino kiekį mašinos bake rodydavo kvadratinės lemputės įvairių spalvų – labai gražu, tik gaila, kad labai retai užsidegdavo pilna vaivorykštė (dėl plonos savininkės piniginės). Kartą su kolege Marta važiavom namo iš kažkokio YFU renginio… Iki namų buvo likę na… puskilometris 🙂 ir žinoma, Martynui pritrūko skysčių 🙂 Tai ką, palikom jį prie Žalgirio stadiono ir nužingsniavom su Marta iki artimiausios degalinės su bakeliu 🙂 Tvarkingai grįžom, papildėm baką ir pardūmėm namo 🙂

Oj, daug smagių nutikimų man yra su juo buvę… kartą bandžiau policininkams įrodyti, kad Martynas negali tiek viršyti greičio, kiek jie man priskaičiavo… jie sutiko, kad Martynas sunkiai gali, bet sakė, Jūs, panele, tai tikrai galite, ech, griežtieji Kėdainių m. policininkai 🙂 Net vyko teismas dėl mano baudos 🙂 bet, ačiū mamytei, ji sumokėjo už mane tą baudelę, nes buvau dukra paklydėlė, eilinį sykį išlėkus po pasaulį paklajot… 🙂

Geri laikai buvo, nuostabi mašina. Turėjau svajonę ją “papimpinti“, bet kai MTV Lietuvoj užsilenkė, tai ir mano svajonė nuplaukė…

Šiandien Martynas buvo parduotas… Norėjau jį atiduoti kam nors, kam labai reikia mašinos, bet negali nusipirkti – kokiai daugiavaikei šeimai kaime ar pan., bet niekas nenorėjo imti dėl per didelių benzino kainų… ir aš juos suprantu…

Ilsėkis ramybėje, Martynai. Myliu Tave ir mylėsiu iki grabo lentos – tu mano vienintelis ir geriausias, tu užėmei tą vietą širdyje, skirtą mylimiausiai mašinai ir daugiau :*

Deja, aš nespėjau pabūti šalia šią akimirką...

Atsisveikinimas

Reklama

6 Komentaras

  1. marta said,

    gegužės 11, 2010 at 15:29

    “Pvz. benzino kiekį mašinos bake rodydavo kvadratinės lemputės įvairių spalvų – labai gražu, tik gaila, kad labai retai užsidegdavo pilna vaivorykštė (dėl plonos savininkės piniginės). Kartą su kolege Marta važiavom namo iš kažkokio YFU renginio… Iki namų buvo likę na… puskilometris 🙂 ir žinoma, Martynui pritrūko skysčių 🙂 Tai ką, palikom jį prie Žalgirio stadiono ir nužingsniavom su Marta iki artimiausios degalinės su bakeliu 🙂 Tvarkingai grįžom, papildėm baką ir pardūmėm namo :)“

    Tik prieš pripildant baką dar ir persistūmėm jį į stovėjimo aikštelę kertant dvigubą ištisinę varant Martyną dviejų panų galia :))

    • myliupasauli said,

      gegužės 11, 2010 at 15:30

      ooo taip, šitą “menkniekį“ buvau beveik užmiršus 🙂 Ačiū, Marta, kad likai šalia tokiu momentu 🙂

  2. arnas said,

    gegužės 11, 2010 at 17:35

    Uzuojauta del martyno, bet manau visiems nuo jo pardavimo tik geriau. graziai parasei, bu

  3. Braske said,

    gegužės 11, 2010 at 21:12

    Fainas tas Martynas.. 🙂

  4. Ramutis said,

    gegužės 16, 2010 at 11:22

    Labas mieloji. Buvau klasiokes jubiliejuje, o grizes puoliau skaityti tavo minciu ir sapnu. Atvirai pasakius nelobai supratau kur tikrovė, kur sapnai,bet argi tai svarbu. ?? Svarbiau, kad skaityti buvo įdomu, o ir padiskutavimui palieki truputį vietos. Sėkmės. RT

  5. myliupasauli said,

    gegužės 16, 2010 at 12:50

    Tikrai, juk svarbiausia, kad įdomu skaityti – labai džiaugiuosi 🙂 Gražios dienos 🙂


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: