Man jau tuoj…

Man jau tuoj dvidešimtšešeri, kartais toks jausmas, kad mano gyvenimas eina šalia manęs, pasiėmęs mane po paranke, o aš tiesiog sliūkinu puse žingsnio atsilikus. Labai dažnai užplūsta pojūtis, kad aš kažką galiu keisti savo (mūsų) kelyje, bet greitai praeina, kai susiduriu su pirma kliūtimi. Daug klausimų kyla ir, matyt, pagrindinis yra – kiek aš pati valdau savo gyvenimą, kodėl atsiduriu situacijose, kuriose atsiduriu – kartais labai pageidautinose, o kartais mušančiose mane su pagaliu per kuprą.

Ko verta mano gyvybė? Kodėl aš turiu kažko siekti, konkuruoti, rodyti ir reikšti save? Kodėl turiu kovoti, o dar labiau – kodėl aš noriu kovoti? Kodėl man taip svarbus mano ego, mano principai? Suprantu ir pripažįstu, kad reikėtų nusižeminti (kartais suprantu ir pripažįstu, gal… per retai..?) , daug dirbti, atsiduoti gyvenimo tėkmei ir jaustis laiminga kad turiu tiek, kiek turiu (kiek tai bebūtų).

Gerai, gal netinka čia žodis „reikėtų“, gal verta prisipažinti, kad aš taip norėčiau sau ir kitiems, bet su viena sąlygą – kad kas nors užtikrintų teisybę. Teisybę, kad niekas nesikiš į mano gyvenimą tol, kol aš nežeisiu kitų, teisybę, kad visi bus geri ir niekada nenorės jokiais būdais žeminti, žaloti, skriausti kitokį nei jie…

Nesu niekuo geresnė už visus kitus, turiu tiek pat smegenų, tiek pat kojų ir rankų, kaip daugelis. Gyvenu valstybėse, kuriose panašūs įstatymai ir galimybės, o kartais jaučiuosi tokia vieniša kaip palikęs savo gaują pilkas vilkas… Tarsi esu pilkas, kaip ir visi kiti vilkai, o visgi nepritampu prie vienakailių.

Patiriu dvejopus jausmus ir emocijas, gana kardinaliai besiskiriančius (protingi žmonės arba apsimetantys tokiais vadina šį fenomeną ambivalencija): vienavertus – noriu imtis ir daryti, noriu tikėti, kad galiu pasiekti gerų idėjų įgyvendinimo, žinau, net esu tikra, kad turiu ką duoti, galiu padaryti geriau, galiu padėti, pamokyti, suteikti antrus šansus. Atrodo turiu tiek jėgų, užsispyrimo (kas man visad atrodo keista – juk noriu daryti gera, o dar reikia kovoti, kad kas nors man leistų daryti tą gera) ir sugebėjimų, kiek reikia, kad viskas susiklostytų tobulai, o visgi taip nevyksta…

Antravertus – kartais mąstau, kad norėčiau ir galėčiau gyventi auskiniame narvelyje. Per daug kiekvieną minutę matau negražių dalykų, per daug kvailumo, kapitalizmo, neteisybės (jei jums patinka šitas žodis), pasidavimo, atsidavimo, materializmo, netikrumo, neatsakomybės… Negražu, tiesiog labai negražu, o kas nori į tai žiūrėti ir žinoti, kad nieko negali pakeisti?

Reklama

3 Komentaras

  1. et said,

    gegužės 26, 2010 at 18:19

    O, saule, tu ir vel patekejai, o, saule, vel man sviesti pradejai …nezinau, kodel sie zodziai pirmiausiai atejo i galva ( lyg tai is kazkokios dainos?)
    O jei rimtai – dziaugiuosi, kad vis atsiduri dvasiniu paiesku ( o gal emociju revizijos?) smaigalyje.
    Kas pasake, kad gyventi turi buti lengva?
    Myliu. Apkabinu

  2. Ramutis said,

    gegužės 30, 2010 at 20:34

    O Gabe,Gabe. Kaip aš tave suprantu. Man pasirodė (vietomis),kai skaičiau tavo pamastymus,.Taigi man pasirodė,kad kokiu tai būdu tu mano mintis skaitai. Į gylesnius pamastimus nesileisiu, nes mes ne vieni du. 29 d. buvo mūsų Igno ktikštynos.Tai siunčiu….o gal nesiusiu. Parašysiu tau laiską. RT

  3. Braske said,

    gegužės 31, 2010 at 14:05

    hm. keista dabar butu parasyti tai, kas pirma sove i galva paskaicius, nes tai jau buvo pilnai issakyta Ramucio.
    Pirmasis dalykas – kad sikart pasirode, jog rasai mano mintis.
    Antras dalykas – kad 30 d. buvo musu Ūlos krikstynos 🙂
    va kaip viskas panasiai isejo.


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: