Labiau sau…kaip viskas atsirado… PIRMA DALIS

Laba diena, šį įrašą rašydama suprantu, kad jis, matyt, nebus labai populiarus. Tai suprasdama, visgi, noriu jį parašyti, kad jau mano internetinis dienoraštis ir aš pati sprendžiu, ką čia rašyti 🙂 Dar vienas spėjimas, jog po kelių metų, o ypač kraustantis į naują vietą, šis įrašas man ir Arnui taps diskusijų ir gerų emocijų šaltiniu 🙂

Taigi, kaip viskas klostėsi? Kaip atvykom į svečią šalį, kaip susiradom butą ir įsikūrėm jame, kas dėjosi mūsų galvose?..

2010 -ieji, Vilnius – Amsterdamas:

Liepos 30-osios ankstyvas rytas, penktadienis, miegota keletas valandų, sverti visi lagaminai po kelis kartus, paliktos trys didžiulės dėžės 48 kg bendras svoris (čia tik paliktų dėžių), trys lagaminai ir dvi kuprinės bei dviratis pasiimti į kelionę. Laimei, mano geriausioji mamytė nepatingėjo ir apie 6 val ryto jau buvo prie mūsų durų, pasiruošusi (?) mus išlydėti… Kelionė praėjo gana sklandžiai, man, matyt paros metas, sėkmingai nuslopino visas galimas emocijas ir aš tai suvirškinau kaip eilinę savo kelionę. Atsimeni, mamyt, kaip vaikystėj vis sakydavau, kad noriu keliauti tiek, kiek tu, vis susikrauti lagaminiuką ir išlėkti kurs nors toliau su reikalais, o tu atsakydavai, kad, kai aš užaugsiu, keliausiu dar daugiau nei tu? Tuomet netikėjau, kad taip gali būti, o dabar štai ką turim…

Arnas sėkmingai supakavęs dviratį Vilniuje, tik išlipęs iš traukinio (jau atvykus iki beveik tos vietos, kur turėjom apsistoti) prisisuko pedalus ir numynė tą pirmąjį kilometriuką su savo dviratuku 🙂

Taigi, gyvenom “pas Heleną“ – tokia įdomi teta, mane iš stoties pasiėmė su mašina ir jau per pirmąjį kilometrą žinojau jos gyvenimo santrauką 🙂 Gyvenom mažam kambarėlyje 19 dienų, jame nelabai tilpom visi – ir mes, ir lagaminai, bet guodėmės mintimis, kad jau greit susirasim butuką ir turėsim savo erdvę. O buto ieškojimo istorijos, jau visiškai atskiras dalykas!

Tęsinys tolimesniuose įrašuose… 🙂


 

Reklama

Komentarų: 1

  1. ET said,

    spalio 17, 2010 at 19:03

    Šaunu, būtinai rašyk toliau .Prisiminimai, o ypač greitai užrašyti, vertingi.
    Žinoma, nepamiršau, kaip sakydavau, kad daugiau keliausi. Taip jaučiau, bet realybė aplenkė mano nuojautas:)
    Laukianti tęsinio Ma


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: