Išspaudžia ašarą…

Šiandien mane užplūdo filosofinės, patriotinės, sociologinės, psichologinės arba iš  šių mokslų amžinų temų atsiradusios mintys… Sunkoka apie tai rašyta, bet dar sunkiau galvoti, jausti, keisti nuostatas, o guodžiuosi vienintele mintim, kad žmogus visą gyvenimą turėtų ne tik keistis, bet ir tobulinti savo vidinį pasaulį, kaisti nuomonę atsiradus naujiems faktams ir pan…

Įkvėpė mane draugės Rustės įrašas apie patriotizmą (http://bepavadinimo.wordpress.com/2010/10/21/patriotizmas/), o taurę perpildė dabar tiesiogiai transliuojamas renginys iš Vilniaus – LAISVĖS KELIO skulptūros atidarymas.

Kadangi kaip tik per ateinančias tris savaites turiu priduoti tris rašto darbus, kurie turėtų savo forma ir turiniu priminti mokslinius darbus, t.y. būti struktūruoti, analitiniai, inovatyvūs (tam tikra prasme), besiremiantys esama literatūra ir tyrimais ir t.t., tad pabandysiu tam tikrus principus perkelti ir čia, į savo internetinio dienoraščio rašliavą, nes kažkodėl atrodo (nors bijau, kad po kurio laiko ir vėl “atkrisiu” ir suprasiu, kokia naivi buvau), kad galiiu kažką svarbaus pasakyti…

Taigi, filosofiniu požiūriu (arba bent jau aš iš ten kildinu šias mintis) mane neramina (užeina šuorais, kartais stipriau, kartais silpniau) klausimas, kodėl žmogus egzistuoja ir koks jo tikslas čia, žemėje, kas mes esma, kur žmogus baigiasi ir kur prasideda realybė, nepriklausoma (ar taip būna?) nuo individo. Ar Heidegeris buvo teisus sakydamas, kad labai aiškiai galima atskirti žmogų ir daiktą – žmogus ir viskas, kas vyksta jo galvoje, viduje ir visiškai nepriklausomi nuo visko, kas jį supa. Ar visgi, reikia pereiti prie sociologijos, nešančios šiek tiek link socializmo, kuri sako, kad pasaulyje nėra nepriklausomų, autonominių dalykų? Man patinka Bourdieu, kuris kalba apie tai, kad ką žmogus besakytų yra sukonstruota priklausomai nuo to, kur, kaip, kada jis užaugo, susiformavo, nuo to, kokioje pozicijoje visuomenėje jis yra ir niekas neatsitinka šiaip sau, beveik viskas jau būna sudėliota dar prieš suvokiant, kas bus sakoma…

Tie patys sociologai ir filosofai niekaip neatsako į man labai svarbų klausimą – ar žmogus iš esmės/iš prigimties yra geras, ar velnio advokatas? Kadangi, kaip jau pastebėjote, nepaminėjau religijos, nes tikiu, kad tai nėra prigimties dalis, o tik išmislas (prašau, neįsižeisti tų, kurie šventai tiki “šventaisiais”), tai ir nekalbėsiu apie kiekvieno žmogaus “vaidmenį”, paskirtą jam dievų…

Artėjant prie lietuviškų realijų (nes jas geriausiai žinau), man įdomu, kas atsitiko, kad prieš 20 -30 metų tokie “geri” žmonės, jų tikėjimas ir viltis (bent jau garsiai deklaruojami), jų planai (kiek realūs ir pagrįsti, čia jau kitas klausimas) netgi veiksmai (dainos, mitingai, ašaros, susiėjimai ir susikibimai) buvo visi labai gėrio pilni ir žvelgiant atgal, galima padrayti išvadą, kad tuo metu, tame kontekste lietuviai buvo “geresni”..? Tiesa, terminą “gerumas” vartoju tikėdama, kad visi jį asocijuoja su pozityviais ir teigiamais dalykais, šitas įrašas nėra apie visuotines moralines vertybes ir skambius žodžius, tad neanalizuoju ir kiekvieno galimo indivualaus gėrio suvokimu, pasitikiu sveiku protu ir šiokiu tokiu išsilavinimu (o gal veltui…).

Taigi, gerumas dingsta ir atsiranda? Ką apie tai sako socialinė psichologija, ar viskas priklauso nuo grupės dinamikos, gyvenamosios apinkos (plačiąja prasme)? Tai kas gi atsitiko, kad dabar man peršasi išvada, jog lietuviai nebėra kupini to gėrio? Mano visiškai nepatriotiniai jausmai “tėra” atsakas į tą jausmą ir pastebėjimus, patirtį – negi tik aš ir dar saujelė žmonių viską išsigalvoja ir mato realybę nupaišytą niūresnėmis spalvomis?

Norėčiau išmatuoti gėrio vidurkį tėvynėje, bet net jei tai būtų įmanoma, matyt, bijočiau tai padaryti, nes dar nesu emociškai visiškai nukirpus bambagyslės nuo tos šalies, kurioje gimiau ir augau ir bijočiau nusivilti. Šiandien pagalvojau, kad aš kaip tikra moteris, kurią muša vyras arba vaikas, kurį pastoviai prievartauja (neišsigąskit tokio palyginimo) – tik mušantysis ir prievartaujantis ir ta pati tėvynė, o aš vis nieko niekam nesakau, tarsi nekenčiu, bet ir myliu, tarsi noriu padėti, nes suprantu, kad ir ji kenčia, bet savęs gaila labiau ir pan.

Šiandien netyčia įsijungiau LTV tiesioginę transliaciją, kaip jau minėjau, renginio, skirto atidaryti LAISVĖS KELIO paminklui. Kalbėjo labai gražiai, dainavo dar gražiau, priminė Baltijos kelią ir užkabino daug stygų, kurios ne tik man, bet ir daugeliui yra jautrios – visi norime (arba bent jau manome, kad norime), kad viskas būtų gerai – ne tik man, bet ir mano artimui (gerai, nesijuokit, gal ir ne visi taip elgiasi, bet vėlgi, prigimties klausimas – ar gimstame iš esmės geri, ar kiaulės – atsiprašau kiaulių?) Išspaudė ašarą ir pyktį – kodėl, po velniais, jie sugeba tokius renginius suorganizuoti, 21 000 žmonių susideda plytoms tai skulptūrai (aišku, su savo vardais ant tų plytų), o šaliai vistiek ragai ir ne pyragai – švelniai tariant??!!!

Aš gi noriu, kad viskas būtų gerai  ir tikrai nesėdėjau rankų sudėjus, po šimts pypkių, nes specialybę pasirinkau, kuri RĖKIA apie mano norą padėti, padaryti, kad būtų geriau… O kuo toliau, tuo labiau nusiviliu ir išsigąstu, ir atsitraukiu, nebetikiu ir nieko nebenoriu… Negailėkit manęs, tai nėra mano asmeninė tragedija, tai yra žmonių tragedija (na, žinoma, ne dėl to, kad aš čia toks mesijas esu atstumtas 🙂 ). Tai yra žmonių tragedija, nes jie pasiduoda ir patys ir leidžiasi stumdomi. Nesileisiu į kapitalizmo ir vartotojiškumo niekinimo kalbas – čia atskira tema, nors viskas juk yra susiję…

Ne veltui bibliotekos ir internetas pilni protingų žmonių darbų ir pastangų išsiaiškinti, kurioje vietoje viskas pakrypo ne tą linkme – where did it all go wrong..? http://www.youtube.com/watch?v=nF6LX8U5avU

Realybė kerta per rankas ir mintis – žinau, kad reikia eiti ruošti vakarienę ir, mažų mažiausiai, nusiraminti, nes mintys baisiai sukasi galvoje, reikia struktūruoti, reikia veikti toliau norima kryptimi, tik va, dabar vėl nežinau, kokia ta kryptis…

Bet bent jau galiu pasakyti, kad studijos atlieka mano priskirtą joms darbą (bijau, kad tikroji studijų vertės versija nekalba daug apie mąstymą, labiau apie diplomo vertę…) – verčia mane mąstyti 😉

O dar prieš porą dienų buvau tikra, kad norėčiau neturėti gimtinės ir nepriklausyti jokiai tautai išskyrus tiesiog žmonių rasei…

Taip noriu, kad Jums visiems būtų viskas gerai ir jūs patys būtumėte labai geri, taip noriu…

SKANAUS… 🙂

 

Advertisements

7 Komentaras

  1. ET said,

    spalio 22, 2010 at 18:31

    Mieloji, kur pageltoninai tekstą, tai mano monitoriuje nieko nesimato. Gal galėtumkitą rašaliuką užpilti?

    • Arnas said,

      spalio 22, 2010 at 19:30

      Cia kurejo vizualizacija, reik kentet;) paprasciausia butu pazymeti visa teksta su pele, tada turetu pasidaryt ryskiau.

  2. kantas said,

    spalio 22, 2010 at 18:49

    problema, jog trūksta šiam rašymui vyriškos praktiškos logikos

    visi atsakymai yra parašyti, bet prieš kiekvieną pastraipą turėtų prasidėti klausimu “Kodėl?”

    tada praleisti 20 minučių pamąstant, gal tiek laiko koncentaravimuisi padės suvokti

    nėra ko pridurti čia, belieka tik suprast kas parašyta

    padedu tik tiek: žmonių psichologijos tyriamasis mokslas, metodai, pritaikymo sritys, rezultatas ir t.t

    konstatuoti , ypač žiūrint TV visi moka, bet suprast ?

  3. myliupasauli said,

    spalio 22, 2010 at 19:19

    Kantai – nors sunkiai apsiverčia liežuvis į Tave taip kreiptis – iš Tavo padrikų minčių, net ne sakinių, nes elementarios gramatikos taisyklių nėra, labai sunku man suprasti, ką norėjai pasakyti, tad ačiū už komentarą, bet… nieko negaliu atsakyti daugiau, nei tiesiog padėkoti 🙂

  4. kantas said,

    spalio 22, 2010 at 19:55

    na , vyresni žmonės sugeba suprasti apie ką parašau, neišsiplėsdamas ir nedetalizuodamas

    nes juos gyvenimas privertė analizuoti praeitį (prabėgusį gyvenimą), todėl darydami analogija, suvokia apie ką galvoju rašydamas

    jeigu nemąstysit, nieko ir nebus;

    nesu krepšinio lenta su rezultatų skaičiais, kad apriboti žiūrovo smegenynės darbą nuo to kaip tas rezultatas gavosi;

    beje, jeigu grįžti, I.Kanto nesupranto visi tuometiniai filosofai ; jam teko rašyti atskirą darbelį, supaprastinant išdėstytas mintis

    nežinau ar Lietuvoje kas nors suvokia to filosofo mintis.. stipriai abejoju.. o dar dėsto univeruose vaikams :).. o šiaip, džiaugiuosi, jog neįkertate, laikui bėgant susiformuos atsakymai savaime

  5. myliupasauli said,

    spalio 22, 2010 at 20:25

    Jei vyresni žmonės Jus “supranta”, tai pasako daug – Jūs rašote šablonais ir schemomis, kuriuos jie pažįsta, o mano patirtis sako, kad nėra dau vyresnių protingų žmonių, tad nežinau, ar taip jau labai reikia diaugtis, kad “vyresni supranta”, o jaunesni sunkiai 😉 Bet sėkmės tame, ką darote, jei tai yra prasminga ir gera…

  6. kantas said,

    spalio 23, 2010 at 00:22

    pamąstymui

    duodi vaikui per šikną ir sakai, jog kažko negalima daryti, mat tai sukels eilinį skausmą

    tačiau, vaikas vėl kartoja tą patį

    kame bėda?

    gailestis


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: