Apie Palestiną, tekstas, kurį trumpam reikėjo ištrinti… bet we are back :)

Kas žino, o kas dar ne – nuo spalio mėnesio (šių metų) iki Naujųjų Metų turėčiau gyventi ir dirbti Izraelio okupuotoje teritorijoje, visai šalia Jeruzalės – AbuDis (miestelio pavadinimas). Organizacija (CADFA), kuri yra atsakinga už visą šį projektą, finansuojamą Europos Savanorių Tarnybos programos, vadiną tą teritoriją Palestina, kaip ir vietiniai gyventojai, tačiau, oficialiai, aš būsiu Izraelyje.

Štai net po šių kelių įžanginių sakinių, pasidaro aišku, kad situacija komplikuota, kad yra bent kelios skirtingos pusės, istorijos, religijos, įsitikinimai ir t.t. Dar nespėjus aiškiai suprasti, kad ratas jau įsisuko, gavau nemažai skeptiškų, ciniškų, mažų mažiausiai nepalaikančių verbalinių vožtelėjimų, kaip pvz.: ko tau ten pas tuos savižudžius teroristus; ką tu ten gali veikti, juk karas vyksta. Nekalbu apie tokius kalusimus – kur ta Palestina ir ką, ten pas juos kažkas vyksta?! Mano manymu, nuo kiekvieno išsilavinimo ir (!!!) atvirumo informacijai priklauso suvokimas, kas ir kur vyksta. Prieš atidžiau pažvelgdama į susidariusią situaciją, skaitydama apie naująją “Berlyno” sieną, kuri pastatyta būtent tame miestuke, kuriam dirbsiu, žinojau apie Izraelio ir Palestinos bei aplinkinių valstybių konfliktą tik iš istorijos vadovėlių ir trumpų žinių reportažų. Istorijos vadovėliai pateikia žinias vėliausiai iki 1970 m. ir nelabai gilinasi į detales. Taigi, sužinote, kada susikūrė Izraelis, kam priklausė dabartinės Palestinos teritorijos, dėl ko vyko 6 dienų karas ir kas po to pasirašė taikos sutartis, o kas ne ir kam atiteko kokios žemės. Jei labai atidžiai paskaitysite apie šiuos faktus, neišdildomą įspūdį paliks tai, jog Izraelis visus tuos kelis dešimtmečius nuo įsikūrimo buvo stiprus ir nenugalimas. Kariuomenė apsiginklavus iki dantų ir ne tik ginklais, kuriuos “draugiškai” suteikia JAV bei kitos didžiosios valstybės, bet ir tikėjimu, nepajudinamu tikėjimu, kuri Izraelio vyrams ir moterims, bei auginamoms kartoms leidžia karštligiškai ir beatodairiškai kovoti už “savo Dievo” žemę…

Prie “Dievo žemės” dar grįšim, nors kiekvienas Jūsų, matyt, jau užbėgote įvykiams už akių ir spėjote mintyse šyptelti: “Kokia dar Dievo žemė..?” Trumpai noriu pristatyti tai, ką sužinojau jau besigilindama per pastarąjį mėnesį. Didžiai savo gėdai – nežinojau apie sieną, kurią Izraelio kariuomenė pastatė 2004 m. “dėl saugumo”, jie nusprendė tam tikrą teritoriją (tuoj pat už Jeruzalės į rytus) atitverti 8 m aukščio betonine sieną (kažkur jau girdėta..?).

Abu Dis žmonės, kurių darbai, mokymo įstaigos, ligoninės ir visa kita liko kitoje sienos pusės gali kasdien bandyti pereiti patikros punktus ir būti praleisti arba ne. AbuDis gyventojai turi gyventi nežinioje, kada vyks karinis reidas ir tikrins namus, ieškodamas “įtartinų” asmenų ar kada išeis naujas įstatymas, neleidžiantis ko nors daryti ar kur nors eiti būtent musulmonams. Kaip jums skamba? Dar nekelia mažų mažiausiai daug įtarimo ir siaubo pritvinkusių klausimų?

Taigi, kai manęs trumpai paklausia, kurią pusę palaikau? Tarsi šis klausimas būtų trumpai ir paprastai atsakomas. Aš… nesakau visiškai atvirai, ką manau… deja… Kaip sako rusai, kare ir meilės viskas galima… Na, pažodžiui suprasti nereikėtų, bet situacijos subtilumą ši frazė tikrai gali perteikti. Mano atsakymas priklauso nuo to, su kuo kalbu. Žinoma, tai gali nuskambėti labai veidmainiškai, bet kol kas vengiu didesnių susikirtimų su užsispyrusiais žmonėmis. Sušvelnintas atsakymo variantas: Iistoriniai, religiniai, kultūriniai konfliktai tarp tautų yra giliai ir iš seniai susipynę ir būtent dėl to sudėtinga, o greičiausiai ir neįmanoma atrasti vieną objektyvią tiesą. Izraelio ir Palestinos konfliktas yra vienas iš tokių ir taikios bei nekaltos tautos šiame kare tikrai nėra nei vienos. Aštresnis atsakymas: tai, ką naciai darė žydams antrąjame pasauliniame kare, dabar žydai ir be pasaulinio karo daro Palestiniečiams, kitaip tariant, visiems musulmonams, kurie yra jų oficialioje teritorijoje. Vienintelis skirtumas yra tas, kad Izraelis niekur neskuba (skritingai nuo vokiečių greičio ir pajėgumų naikinti tautą), nes žino, kad visas likęs pasaulis pirštais prisindengę akis ir niekas jo nesustabdys. Sunku išklausyti aštrųjį variantą? Na taip, man pačiai ne taip paprasta už jį pastovėti, tačiau reikia. Manau, sutvirtėsiu ten pagyvenus. Dar nežinau, kaip emociškai nusiteikti, keliaujant į tokią jautrią ir konfliktinę zoną. Vieni gasdina, kad ten karas ir jokio normalumo, kiti sako, kad nėra ten taip blogai, juk nešaudo kasdien! Nemaloniausia būtų, jei ten atrasčiau tik gryną, nepagrįstą ir nekvestionuojamą neapykantą. Su ja sunku susidoroti, su ja sunku dirbti ir sunku atrasti iš kurio kampą ją “paimti”. Neapykanta lengva susirgti ir pačiam to nepastebėti. Regis, sėkmingai nuo jos pabėgau iš savo gimtosios šalies, būtų paradoksalu, jei ją atrasčiau kitur… Labiau norėčiau atrasti ryžtą ir nusiteikimą mokytis, suvokti, atrasti nesmurtinius kelius kaip eiti link susitaikymo ir kompromiso. Norėčiau pamatyti ne nuovargį nuo begalinės įtampos, o motyvaciją kaskart numestam keltis ir ieškoti legalių būdų stovėti už savo valstybę. Kaip visad, realistiškai žvelgiant, tikiu, kad rasiu kažką per savo abiejų norų viduriuką.

Apie “Dievo žemę” ir mano nuomonę dėl jos, skaitykite kitame įraše. Dabar galiu pažadėti, kad įrašų Palestinos tema bus daug, nes artimiausius mėnesius tai bus mano nauja aistra, nauji patyrimai, džiaugsmai ir nnusivylimai. Likite su manimi, atverkite savo protus naujam požiūriui, naujai informacijai ir naujiems iššūkiams.

 

Omnia mutantur nos et mutamur in illis

Advertisements

3 Komentaras

  1. a.p. said,

    spalio 9, 2011 at 21:23

    “Aštresnis atsakymas: tai, ką naciai darė žydams antrąjame pasauliniame kare, dabar žydai ir be pasaulinio karo daro Palestiniečiams, kitaip tariant, visiems musulmonams, kurie yra jų oficialioje teritorijoje. ” kaip baisu…bet aš pastebėjau, kad jokia informacija apie tai, kas truputį toliau nuo įsivaizduojamos Europos, nepasiekia Lietuvos oficialios žiniasklaidos pvz. ir netikiu, kad neįdomu.

  2. Daina said,

    spalio 15, 2011 at 21:05

    Ačiū, Gabriele. Noriu pasidalinti trumpu filmuku apie tai, kaip vaikai siūlo spręsti to karšto, kuriame dabar esi, politines problemas. Nuoroda: http://www.youtube.com/watch?v=mlaJ_cnqzYU

    • myliupasauli said,

      spalio 15, 2011 at 21:14

      Ačiū, Diana 🙂 Tie “vaikų” pasiūlymai yra smagūs, bet ginčytini – ir aš ne tik apie saldainius 😉 Dažnai sprendimo pasiūlymas labai priklauso nuo situacijos paaiškinimo…


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: