Mergaitė iš Lietuvos pasiekė okupuotąją žemę:

Lygiai prieš savaitę dar mėgavausi Londono saule,  o prieš 8 dienas, jaukiai įsitaisiusi skaičiau Dostojevskį savo bute Amsterdame. Šiandien pirmas laisvadienis Abu Dis po 5 intensyvių susipažinimo su Palestina dienų.

Abu Dis yra mažas miestukas su keliolika tūkst. gyventojų, visai šalia Jeruzalės, keli kilometrai, tačiau nuo sienos pastatymo 2004 metais, kelionė užtrunka maždaug valandą ir vykti ten gali tik maža dalis gyventojų. Bet, apie viską iš eilės.

Kodėl aš čia?

Viename iš Londono rajonų prieš gerus dešimt metų susijungė keli žmonės, kuriems rūpėjo mažas žemės lopinėlis, pavadinimu, Palestina. Tuo metu Jasiras Arafatas dažnai buvo minimas žiniose, tačiau informacija, pasiekianti vakarų valstybių gyventojų ausis nebuvo labai išsami ir objektyvi. Tie keli aktyvistai susisiekė su aktyvistais iš šio mažo miestuko ir užmezgė glaudų ryšį, pakeisianti daugelio vietinių gyvenimą. Angliškai tai vadinama „twining link“ – susibičiuliavimu. Taigi, per dešimtmetį londoniečiai mėgino padėti vietiniams įvairiais būdais – įkūrė NVO, subūrė jaunus žmonės, užvedė įvairius klubelius jaunimui, moterims, palaikė finansiškai, vežė čia mokytojų ir mokinių grupes susitikti su vietiniais mokytojais ir mokiniais ir palestiniečių grupes priiminėjo pas save. Po truputį draugystė augo ir tvirtėjo, o pastaraisiais metais sutvirtėjo iki didelio Europinio projekto. EVS – visi, kas dirba su jaunimo, žino šį šventą žodžių junginį – European Voluntary Servise.

Turi būti siunčiančioji organizacija ir priimančioji. Siunčiamas jaunas savanoris dirbti iš anksto numatytų darbų, o jo kelionė, apgyvendinimas ir mažos išlaidos yra finansuojami iš ES. Youth in Action yra didelė, neblogai finansuojama ES programa jaunimui, lėšos skiriamos iš didžiojo mūsų visų Europos biudžeto. Jei ką domina, lengvai galite susirasti daugiau informacijos apie galimybes. Kiekvienoj ES šalyje yra agentūra, kuri tvarko šiuos reikalus (lietuviškoji: http://www.jtba.lt/).

Organizacijos priaugo iki didelio projekto, kai kas tris mėnesius atvažiuos 4 nauji savanoriai. Iš viso projektas truks daugiau nei dvejus metus ir jei tikrai viskas pavyks (pvz neprasidės Intifada III, jau vyko pirma ir antra, čia galite paskaityti apie antrąją 2000-2005 metais http://en.wikipedia.org/wiki/Second_intifada) tai bus nuveikta daug gerų darbų.

Kokie šio projekto tikslai?

CADFA (http://www.camdenabudis.net/) yra organizacija, kovojanti už žmogaus teises Palestinoje arba kitaip, už palestiniečių teises Izraelio okupuotoje Palestinos teritorijoje. Mes čia nevežame politinių lozungų ar revoliucinių drastiškų pasiūlymų. Tai yra kiekvieno asmeninis reikalas, juk visi savanoriai yra žmonės su savo nuomone, tačiau oficialiai, me sesame vien tik už žmogaus teises, kurios čia pažeidžiamos kiekvieną sekundę ir kiekviename kvadratiniame metre.    

Mes, keturi savanoriai, esame pirmoji grupė, kuri atvyko čia trims mėnesiams ir būtų labia gerai, jei užsuktume motoriuką įvairioms veikloms vykdyti.   Bendradarbiausime su įvairiomis organizacijomis – daugiausia, mokyklomis, vienu universitetu, keliomis NVO, kurios dirba su politiniais kaliniais arba miestų bendruomenėmis. Šiuo atveju bendradarbiavimas reiškia, kad vienur vesime įvairius užsiėmimus mokiniams ir studentams – anglų k., fotografijos, savirealizacijos, motyvacijos, pasitikėjimo savimi, grupines terapijas, meno, bendravimo įgūdžių ir pan. Visur bus naudojami neformalaus ugdymo metodai. Beveik visi savanoriai turi patirties dirbant su jaunimu vienoje ar kitoje srityje. Beveik visi savanoriai turi darbo patirties su palestiniečiais arba jaunimu, arba konfliktų sprendimu arba tiesiog labia nuoširdžiai tiki, jog Palestina turi būti laisva šalis.

Atvykimas

Atvykome visi iš Londono šeštadienio vakarą. Prieš pasakojant, kaip pasiekėme už sienos esančią Palestinos teritoriją, reikia papasakoti Jums, kaip atrodom mes, keturi savanoriai, deja, išvaizda čia žaidžia gana svarbią rolę… Trys merginos ir vienas vaikinas:

Aš – šviesi mergaitė, neįsimintinų bruožų, akivaizdžiai europietė, galbūt net galima įspėti, kad iš rytų Europos, nors kuo toliau nuo Europos skrendu, tuo mažiau kas nors tą Europą diferencijuoja. Antra mergina – britė, visos šaknys britiškos, taip pat nieko ypatingo ar išsiskiriančio, tačiau ji, bent jau tamsiaplaukė J Trečia mergina, sukelianti daugiausia klausimų ir nepasitikinčių žvilgsnių, jei atsiduria izraeliečių akiratyje, o palestiniečiai ją priima kaip savą – matyt, jau atspėjote – tamsiaodė, tėtis iš Indijos, mama iš Pakistano ir musulmonė, visada rišina hidžabu (skara ant galvos), ketvirtasis savanoris, vaikinas – blondinas, aukštas žydrų akių, nors ir savyje nešiojantis palestinietiško kraujo (močiutės). Taigi, kadangi patekti į Izraelį nėra taip paprasta, o įvažiavimas visiškai užkertamas, jei pasienyje užuodžiama, kad ką nors bandysi veikti okupuotoje teritorijoje, mums buvo aiškiai pasakyta, kad net žodžiu negalime užsiminti apie savo kelionės tikrąjį tikslą. Buvome suskirstyti po du (pasiruošimo kursuose) – aš su Joel (vaikinu) ir dvi merginos (Alexis ir Summareen) turėjome susigalvoti savo pažinčių istorijas, turistinių kelionių tikslus ir bendrus pomėgius, t.y. tai, kas mums leidžia būti draugams gyvenime, jei netyčia klaustų… Ir klausė.

Tiesa, aš ir mano partneris buvome viską aptarę, važiavome paturistauti kaip jauni, tik ką baigę studijas žmonės, dar nežinojome, kur visą laiką gyvensime, nes manome važinėti iš vietos į vietą. Paprašė ištraukti visus turimus pinigus suskaičiavo, sudėjo į vieną krūvą ir atidavė Joel. Vėliau juokėmės kad matyt mano, jog pinigai turi būti pas vyrą J) Kadangi poros tarpusavyje negalėjo kalbėtis, turėjome apsimesti, kad nepažįstame vieni kitų, tai ir praėję pro vizos išdavimo skyrių, net negalėjome apsidairyti, kaip sekasi rizikingajai porai… Tiesa, iš manęs dar konfiskavo du obuolius, nes mat negalima įsivežti sėklų, žemės ir vaisių, juk gali pakenkti žemdirbystei J Kitaip tariant, mes labai lengvai ir greitai įkėlėme koją į Izraelio žemę ir galėjome trumpam atsikvėpti.

O štai Alexis ir Summereen, kaip ir buvo nuspėta iš anksto, buvo užlaikytos trims valandoms, apklaustos kartu ir atskirai. Summer (musulmonė) buvo ieškoma internete, gal ką įtartino atras..? Ir atrado, kad ji buvusi Libane… Bet, kadangi visi atsakymai buvo apgalvoti iš anksto, merginoms užteko „tik“ trijų valandų ir joms uždėjo vizas trims mėnesiams bei paleido. Valio! Tuo metu visi susirašę žinutėmis atsikvėpėme lengviau. Mes su Joel negalėjome likti lauktų jų oro uoste, tad nuvykome „mirkiuku“ į rytinę Jeruzalę, iš kur mus su mašina turėjo pasiimti būsimi naujieji draugai iš už sienos. Kadangi mikriuko vairuotojas buvo izraelietis ir dėl baisios rytų ir vakarų Jeruzalės segregacijos, visiškai nesigaudė rytinėje (arabų) miesto dalyje, mus išleido ne toje vietoje J Smagu, vakaras, mes su lagaminais ir be arabų kalbos! Žinoma, žmogus žmogui draugas, tad atsirado ir mums padėjusių J

Palestinos teritorijoje buvome apie vidurnaktį, o kol sulaukėme merginų, praėjo dar šiek tiek laiko. Pagaliau – visi ramiau atsidusome.

Ką pamačiau, išgirdau ir pajaučiau per pirmas penkias dienas?

Sekmadienis – čia visiems darbo diena. Savaitgalio dienos skiriasi, priklauso nuo kiekvienos įstaigos, bet penktadienis būtinai visiems laisvas. Sekmadienis buvo mūsų pirma diena miestelyje, tik atsibudę subėgome į balkoną, paganyti akis po atsivėrusias dienos šviesoje platybes – slėniai, kalnai, minaretai, balti namai, net Uolos šventyklos aukso kupolas („Dome of Rock“)…

Na ir prasidėjo suvokimas, kad čia gyvenimas keičias neprognozuojamai ir, deja, nepriklausomai nuo tavęs. Programa buvo sudaryta vienaip, tačiau, kadangi tą dieną buvo ketvirta diena politinių kalinių kalėjimuose badavimo streiko, kiekvienas miestelis Palestinoje rodė savo palaikymą susirinkdami, klausydami muzikos, bendraudami ir sakydami kalbas.

Štai koks pirmasis širdį draskantis susitikimas su miesto gyventojais. Reikia pasakyti, kad net remiantis atsargiais spėjimais, trečdalis Palestinos gyventojų yra buvę suimti, tardyti arba sėdėję kalėjimuose, didžioji jų dalis – kankinti, jiems nepateikti kaltinimai, nežinomos suėmimo priežastys, suėmimai vykdyti vidurį nakties, grasinant visiems šeimos nariams arba juos net mušant. Vaikai suimami gatvėse arba išplėšiami tėvams iš rankų, gąsdinami ir verčiami pasirašyti dokumentus hebrajų kalba, kurios jie nemoka. Šios kelios sukrečiančios eilutės yra tik pradžia, pavadinimai ir užuominos į šimtus istorijų ir faktų, besislepiančių po jais.

Kiekviena šeima turi narį, kuris šiuo metu kali ir kelis narius, kurie buvo susidūrę su grotomis. Kiekviena motina nešiojasi uolos dydžio baimę po širdimi, kad jos sūnus, brolis ar vyras bus bet kada ir be jokios priežasties suimti (suėmimas yra dar gana lengvas atvejis, jei po jo žmogus yra paleidžiamas).

Netrukus planuoju sudaryti sąrašą teisių, kurias turi palestiniečiai ir šalia surašyti teises, kurių jie neturi. Turėtų būti įspūdingas skirtumas. Nemanau, kas mes suvokiame, kas tai yra. Kitavertus, turiu prisipažinti, kad važiuodama čia net neįtariau, kokius panašumus įžvelgsiu tarp Palestinos okupacijos ir Lietuvos praėjusio amžiaus istorijos po antrojo pasaulinio karo… Mūsų trėmimai – jų priverstiniai iškeldinimai, namų griovimai; mūsų žemių atėmimai – jų žemių nacionalizacija ir žmonių išvarymas iš tų žemių; mūsų KGB ir kankinimai – jų IDF (Israeli Defence Force), suėmimai, tardymai, kalinimai; mūsų nepagrįsti tarptautine teise teismai ir jų kalinimai be logiškų, teisinių nuosprendžių…

  

Miestai, organizacijos, žmonės pamatyti per pastarąsias dienas bus aprašyti kito įrašo metu – jau greitai – atsikvėpkit, sugromuliuokit ir klauskit, jei ką.

Reklama

26 Komentaras

  1. spalio 7, 2011 at 23:21

    Mergaite iš Lietuvos, aš su įžūliu klausimu – ar galime perspausdinti tavo įrašus atgimime? see http://www.atgimimas.lt. Su reikiamom nuorodom.

  2. myliupasauli said,

    spalio 7, 2011 at 23:26

    Mielas Linai, ar galime apie tai pasikalbėti išsamiau? Žmonės kalba apie tokius dalykus kaip honorarai… 😉

  3. myliupasauli said,

    spalio 7, 2011 at 23:26

    Bet šiaip ačiū, esu pamaloninta, kad patinka ir norite dalintis!

  4. arnas said,

    spalio 8, 2011 at 14:19

    sauniai surasyta. laukiam daug daugiau ir detaliau:) bu

  5. spalio 9, 2011 at 18:50

    Suprantu kas svetim skausmo nebuna ir visada norisi lygint, bet.. Ar Lietuva kada nors kvestionavo Rusijos teise egzistuoti, ar sprogdino civilius ir pan? tiesiog manau kad is vis sunku su kuo nors lyginti Izarelio – Palesinos situacija, ar bent jau joks lyginimas cia nepadeda

    • myliupasauli said,

      spalio 9, 2011 at 19:02

      Miela mano Jurgita, tikiu, kad Tau labai nepatiktų, jei žinotum, kad beveik viskas, ką pasaulis girdėjo apie Lietuvą prieš 30, 40, 50 metų buvo netiesa. Tau nepatiktų net būti apgaudinėjamai, kai tau pučia muilo burbulus ir viena šalis ryškiai maskuoja savo nusikaltimus prieš mažesnę, bejėgę tautą. Tau nepatiktų net žiūrėti į akivaizdžią neteisybę, ką jau kalbėti apie tikrų istorijų slėpimą ir nutylėjimą… Tau nepatiktų, jei lietuvių trėmimai į Sibirą būtų slepiami ir niekas niekada nesužinotų, kas mūsų tautai buvo padaryta…
      Taigi, tai, kas vyksta su Palestina yra panašu, tik dar baisiau. Tu neįsivaizduoji, ką Izraelis ir “settelers“ čia daro, tu neįsivaizduoji, kiek tikro skausmo čia aplinkui. Tu matai tik tai, ką Izraelis ir jį palaikančios šalys nori, kad matytum. Jei susisprogdina vienas radikalas, apie tai išgirsta visas pasaulis, bet kai už tą radikalą tūkstančiai paauglių yra sodinama į kalėjimus BE teismo ir kankinami palestiniečiai tiesiog einantys gatve…
      Jurgita, tu juk žinai, kad kiekvienas žmogus turi savo teises… tik deja Izraelis nepripažįsta absoliučiai jokių teisių palestiniečių ir netgi musulmonų atžvilgiu. Tu neįsivaizduoji, kiek kliūčių mes patiriame vien dėl to, kad mūsų grupėje yra musulmonė, kuri atrodo kaip palestinietė. Tu neįsivaizduoji, kaip čia vyksta etninis valymas. Man labai skaudu matyt užmerktas pasaulio akis ir leistis plaunamiems smegenims.
      Norėčiau, kad nors dalis žmonių atvyktų bent dienai čia ir pamatytų tikrą situaciją… Čia yra blogiau nei geležinė siena, čia yra trinama tauta ir visi tyli… Miela Jurgita, nedaryk išvadų nepamačiusi pilnos situacijos. Džiaugiuosi, kad paskaitei mano įrašą, tikiuosi, kad skaitysi ir toliau ir aš nors šiek tiek sugebėsiu nušviesti situaciją.
      Paskutinis dalykas, važiavau čia būdama pasiruošus pamatyti, kad Izraelis tikrai pagrįstai vykdo savo “saugumo“ politiką, per vieną dieną manyje viskas apsivertė. Mano širdis srūva krauju…

    • spalio 9, 2011 at 21:10

      Jurgita, jei manai, kad dabar gyvenantys piliečiai turi atsakyti už prieš daugelį generacijų padarytus nusikaltimus, tai prisimink, kaip kunigaikštis algirdas smeigė ietį į maskvos sieną (trūko milimetro, kad rusijos būtų nelikę). jei net ir tau tokie įvykiai per seni ir neturi nieko bendro su dabartine situacija ir gyvenimu, tai Taip, deja, izraelio kūrimosi metais čia, lietuviški partizanai (taip pat, kaip palestiniečiai, kovojantys už laisvę nuo priespaudos) ne tik darė gerus darbus, bet ir vykdė teroristinius aktus, įskaitant civilių (ir jų vaikų) žudymą – tiek atvykėlių (okupantų), tiek savo šalies piliečių. o ne vienas net ir prie Holokausto buvo prisidėjęs.. nu, bet. čia šiaip, dėl tikslumo 😉

  6. a.p. said,

    spalio 9, 2011 at 20:58

    o, siaube…. esu šiame bloge gal antrą kartą, bet nuo šiol čia gyvensiu….tu tik atsargiai ten, saugok save..

    • myliupasauli said,

      spalio 9, 2011 at 21:04

      Ačiū labai, esu pamaloninta ir pagerbta 🙂 Perskaičiau Tavo žinutę savo kolegoms – visi labai džiaugiamės už kiekvieną žmogų, kuris nori žinoti teisybę…

      • a.p. said,

        spalio 9, 2011 at 21:12

        :))

        o nepavojinga, kad dabar viską taip rašai viešai? nesugalvos vėl pagooglinti?

        o šiaip aišku, aš nė įsivaizduot negaliu, kaip baisu ten turi būti BŪTI…bet vienaip ar kitaip tai bus neįkainojama patirtis… vis tiek nebus vien juoda viskas…o kur dar kultūra, žmonės…:)

      • myliupasauli said,

        spalio 9, 2011 at 21:22

        Na kaip čia Tau pasakius dėl to pavojaus… Nėra pavojinga, kol nesikiši kur nereikia 🙂 Žinoma, kad nėra viskas baisu ir juoda, žmonės yra puikūs, tiek širdies ir gerumo jau seniai nesu mačius, jei iš viso esu. Dar rašysiu apie žmones detaliau, pamatysit 🙂 Ačiū už linkėjimus 🙂

      • myliupasauli said,

        spalio 9, 2011 at 21:25

        Populiaroji spauda nenorėjo, kad aš rašyčiau apie tai, ką matau – visiems siūliau 🙂 Nemanau, kad žmonėms neįdomu. Manau, kad iki jų neprileidžia informacijos…

      • a.p. said,

        spalio 9, 2011 at 21:26

        nenorėjo???????????? o kuo jie motyvavo tai?????

  7. spalio 9, 2011 at 21:31

    as tik noriu pasakyti, kad lyginimas dvieju saliu situacijos yra labai slidus dalykas. tiesiog nereikia lygint, nes nu nera panasumu cia. tremimimu istoriju turi beveik kiekviena tauta ir labai gali buti kad palestinieciu tauta isgyvena skaudziausia is visu. tai ir is pagarbos jiems nelyginkim.. tokia vientele mano isvada.

  8. myliupasauli said,

    spalio 9, 2011 at 21:58

    Jurgita, gal Tu ir teisi…

    A.P. nenorėjo, nes manė, kad a) žmonėms tai nebus įdomu b) mano, kad negerai rašyti apie “teroristus, savižudžius sprogdintojus“… Čia buvo citatos 🙂

    • a.p. said,

      spalio 9, 2011 at 21:59

      !!!!!!? apmaudu.

      • spalio 9, 2011 at 22:52

        As suprantu kad tu isgyveni dabar labai sudetingus jausmus kai matai ziauriai daug neteisybes ir supranti kad taip neturi buti ir niekas apie tai nenutuokia. ir nori apie tia rekti, kad visi isgirstu, kartais palyginimas ar labai emocinga kalba gali paveikti,.bet, prisimink save pries koki meseni, labai rupejo Palestinos problemos? nelabai.. butum isvaziavus i kokia Pietu Amerika ir net nesusimasciu apie tai. Noriu pasakyti kad labai labai sunku yra prioversti zmones susimastyti apie tai kas asmeniskai ju neliecia, apie tai kas kas tiesiogiai negresia.. emocijos daznai priimamoms kaip isterija, jeigu nera pateikiama kazkokios naujos informacijos ar poziurio. Gal reiktu rasyti labai dokumentiskai be jokio vertinimo? nezinau, bet kuriuos atveju si tema yra bene jautriausia politikoje, todel tikrai nebus paprasta ja pateikti.. bet kuriuo atveju, linkiu stiprybes.

      • myliupasauli said,

        spalio 9, 2011 at 23:22

        Tu teisi, labai sunku kitiems užjausti ir empatiškai žvelgti, o ypač, rūpintis. Sutinku, kad reikia faktų, bet sausumas žmonių nepaliečia, visai. Deja, žmones dažniausiai reikia paliesti švelniai, bet jautriai, kaip stygas… Gali peržiūrėt mano nuotraukas – jos atspindi visišką nepakeičiamą realybę.

  9. ieva said,

    spalio 15, 2011 at 11:12

    Labai idomios diskusijos…pritariu Jurgitai, kad dideles emocijos nors ir paveiks zmones, taciau tiketina, kad tai bus trumpalaikiska.
    Straipsnio autorei aciu uz idomiai pateikta asmenine patirti. Taciau palinkeciau rasant pabandyti laikytis siokio tokio atstumo ir vertinti situacijas labai atsargiai. Mudu su vyru Palestinoje lankemes ir gyvenome daugybe kartu, turime ten draugu, todel kalbu tikrai is esamos patirties. Taip, tiesa, kad Palestinoje yra daug neteisybes, taciau be kita ko…ten yra daug geru dalyku. O dar svarbiau, kad rasant apie neteisybe Palestinoje dazniausiai priespriesoje paliekame Izraeli. Bet reiktu gilintis ir i izraelieciu problemas- prievartine jaunimo karine tarnyba, nenora dalyvauti politiniame kare ir tt… zodziu… kai mes buvom Palestinoje ir Izraelyje girdejome tokia minti- mes norime ramiai gyventi- ir sia minti teko girdeti tiek is vienos, tiek ir is kitos puses.
    Taigi, stenkimes buti nesaliski (nors turbut neimanoma 🙂 informuodami pasauli.
    Bet labiausiai dekoju autorei uz pasiulyma kiekvienam asmeniskai ten nuvaziuoti. Galbut tiesioginis matymas ir bendravimas su vietos zmonemis pades atrasti buda prisideti prie problemos sprendimo. Bet kokiu atveju, kiekvieno Jusu viesnage rems Palestina ekonomiskai, kas yra nemaziau svarbus dalykas.
    O su autore butu idomu padiskutuoti ir daugiau.

  10. spalio 15, 2011 at 20:27

    Pasiulymas buti “objektyviems“ musu manymu yra tas pats kaip abejingumas. Pasakojant apie ispudzius Palestinoje daug kartu teko girdeti – jus esate vienasaliski, mes norime isgirsti kita puse. Negi gali buti kita zudymu puse? Negi gali buti kita kankinimu puse? Apie koki objektyvuma kalbame? Kas tas vienas savizudis pries bene didziausia karine jega pasaulyje? “the truth is on the side of the oppressed“ – pasake Malcolm X ir buvo teisus. Agresorius niekada nera teisus, nes jis yra agresorius.

    Saunuole, Mergaite is Lietuvos! Taip ir toliau. O jeigu viskas klostysis gerai, tai uz menesiuko labai tikimes susitikti gyvai 😉

  11. ieva said,

    spalio 16, 2011 at 09:45

    Drisciau teigti TAIP- gali buti kita zudymu puse, gali buti kita kankinimu puse ir tt. Klausimas toks: ka pakeicia savanoriai praleide keleta menesiu Palestinoje? Kas pasikeicia sruvancia sirdimi rekiant, kad ten zmonems blogai? Kokia yra teikiama reali pagalba is “Vakaru“ palestinieciams? Kas nutiks, jei ten prasides masines skerdynes? Ar kas nors kelia klausima, apie Izraelio kariuomeneje kariaujancius kariskius ir ju busena bei prievartine tarnyba?
    Yra daug neatsakytu klausimu… kurie kartais atrodo niekam ir nerupi. Siek tiek primena “Ruandos viesbuti“…Duok Die taip nenutiktu.

    • myliupasauli said,

      spalio 16, 2011 at 14:49

      Laba, super klausimas… tik tuo atveju, jei niekada nesi susidūręs su savanoriais, kurie važiuoja kažkur tam, kad atiduotų visą save. Žinoma, vienavertus, mes atvažiuojam ir išvažiuosim labai greitai, mes neliksim čia godoti jų kančių ir negyvensim “normalaus“ gyvenimo kaimynystėje. Kitavertus, visi suitkti žmonės pirmiausia padėkodavo, kad mums jie rūpi, kad rūpi pakankamai, jog skirtume savo gyvenimo dalį jiems. Palestiniečiams ir visiems kitiems užguitiems žmonėms, bendruomenėms, tautoms labiausiai reikia būti išgirstiems ir palaikytiems. Aš negaliu jiems duoti pinigų, darbų, laisvės, bet galiu parodyti, kaip tvarkytis su vidinėm ir išorinėm (iki tam tikro lygio) problemom, kaip būti stipriam, kai labai sunku, kaip nepasiklysti, tarp įvairių galimybių. Šie žmonės yra visiškai tokie pat, kaip ir bet kuris iš mūsų – jiems reikia tų pačių bendrų prigimtinių dalykų ir teisių kaip ir mums.
      Taigi, nuoširdumas, paprastas bendravimas besidomint jais, pasakojant apie save yra raktas į palaikymą, apsitikėjimą, pastiprinimą.
      Tikiuosi, kad supratai…

  12. Egle said,

    sausio 3, 2012 at 20:58

    Gal zinai, ar ileis i Izraeli jei pase yra UAE stampas?
    Aciu..

    • myliupasauli said,

      sausio 4, 2012 at 00:47

      Egle, turėtų kabinėtis ir klausti, ką ten veikei, bet tai neturėtų būti priežastis Tavęs neįleisti. Ką besakytum, neminėk Palestinos ar Vakarų Kranto…

  13. Egle said,

    sausio 9, 2012 at 12:17

    Aciu:-). Kiek spejau prisiskaityti internete, panasiai ir gali nutikt : uztrukti ant pasu kontroles.. Bet tai skaiciau, kad zmones ir su Libijos, Sirijos vizomis ivaziuoja…


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: