Ar antisemitizmo apklausos rezultatai tikrai tokie gąsdinantys?

Norėtųsi šiek tiek giliau panagrinėti pasirodžiusius apklausos rezultatus apie Europoje jaučiamą antisemitizmą. Apklausoje dalyvavo 5000 žydų, gyvenančių 8 ES valstybėse (plačiau apie tyrimą galima paskaityti čia.

Šio tyrimo rezultatai išgąsdino ne tik Izraelį, bet ir tuos, kurie kalba apie neapykantos nusikaltimus, žmogaus teises ir t.t. Išties, nepanagrinėjus ramiai ir išsamiai, ką reiškia šiame tyrime naudotas antisemitizmas, kaip patys žmonės yra linkę vertinti savo situaciją, emociją ir saugumą bei kokios yra bendrosios valstybių politinės tendencijos Izraelio ( o ne žydų, kaip etninės grupės) atžvilgiu, galima labai greitai rimtai prarasti racionalųjį mąstymą ir išsigąsti, kad grįžtame į tragiškąją XX a. pradžią.

Būtent tam, kad neatsirastų nepagrįstų prielaidų baimei, minutėlę stabtelkime ir paanalizuokime pristatytąjį tyrimą. Pirmiausia, reikėtų apibrėžti, kaip traktuojamas antisemitizmas, ypač, kai respondentai yra prašomi patys nurodyti juos palietusius įvykius. Kitaip tariant, be konkretaus apibrėžimo, respondentai visiškai laisvai, pagal savo nuomonę, priskiria ir interpretuoja tam tikrus įvykius kaip antisemitinius. Štai ir būtų pirmasis rimtas, diskusijų vertas klausimas – jei pasisakoma prieš Izraelio, kaip valstybės, vykdomą politiką, ar tai jau yra antisemitizmas?

Deja, dažnu atveju, individai tai traktuoja kaip labai akivaizdų antisemitizmą, pritempdami valstybės politikos vykdymo kritiką, prie neapykantos visai tautai. Manau, kad tai yra labai didelė ir esminė bėda, nes tokiu būdu norima taikyti dvigubus standartus. Dažnai girdima, kad valstybės vykdoma politika neturi būti tapatinama su atskirais piliečiais, o, juolabiau, su etninėmis (ar kitomis visuomenės) grupėmis, gyvenančiomis toje valstybėje. Juk turėtų būti labai aišku, kad valdymo organai gali priimti prastus politinius sprendimus ir tai tikrai nereiškia, kad žmonės gyvenantys toje valstybėje automatiškai turi būti generalizuojami ir tapatinami su valdžios organais.

Pati ES ir jos tyli užsienio politika jau kartais sau leidžia pasmerkti Izraelio sprendimus dėl taikos proceso stabdymo (su palestiniečiais), nausėdijų plėtros, agresijos naudojimo bei tarptautinių teisinių aktų nesilaikymo Okupuotose Palestinos Teritorijose – ar tai irgi galima traktuoti kaip antisemitizmą? Juk Izraelis yra žydų valstybė.

Galite kelti klausimą apie tai, kad apklausa buvo vykdyta ne Izraelyje, o ES valstybėse, tačiau labai nereikia stebėtis matant stiprų emocinį ir žydų identiteto ryšį tarp Izraelio, kaip esamos žydų šalies ir bet kokio žydo bet kur pasaulyje, net ir negyvenančio savo šventojoje žemėje. Daugiau nei pusė pasaulio žydų negyvena Izraelyje.

Tikiu, kad niekas nekelia klausimo apie tai, ar tam tikra diskriminacija yra pateisinama ar pagrįsta, tai turėtų būti iš paskutiniųjų jėgų bandoma eliminuoti – drąsiai ir be jokių išimčių. Tačiau, valstybės diskriminacinės politikos kritika tikrai neturėtų būti priimama kaip antisemitizmo apraiška.

Kviečiu atskirti esminius dalykus, kurių suplakimas tam tikroms grupėms yra labai patogus, bet turėtų būti skatinama išskaidyti bendrus pareiškimus į priežastis, tikrąją reikšmę ir pasekmes.

Paskelbta: http://www.pazinkeuropa.lt/euroblogas/savaites-temos/rytu-partneryste-872/ar-antisemitizmo-apklausos-rezultatai-tikrai-tokie-gasdinantys-867

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: