Emyrai, Sultonai ir politika

Kaskart keliaudama kur tolėliau ir egzotiškiau savęs klusteliu – ar turiu kokių išankstinių (sąmoningų) nuostatų, ar įsivaizduoju (vizualiai), kaip viskas ir visi atrodys, ką patirsiu ir kas mane labiausiai stebins, džiugins ar liūdins.

DSC_0046

Pasitikrinau ir šįkart, prieš skrisdama dviems mėnesiams į Nigeriją stebėti rinkimų su ES ilgalaike rinkimų stebėjimo misija.

Pasirodė, kad galvoje sukasi mintys apie karštį ir teroristinę grupuotę Boko Haram. Tiesa, dėl karščio nelabai ką galima padaryti, tik pasiruošti morališkai, o dėl teroristų…supratau, kad labiau reikia raminti aplinkinius, nes jie man kelia daugiau streso, nei reali grėsmė. Manau, kad žiniasklaida kartais atlieka meškos paslaugą globalumui, atvirumui, stereotipų laužymui ir pozityvumui. Pranešdama tik apie tai, kaip absoliučiai nevaldomai žudynes ir miestų užgrobimus vykdantys teroristai siautėja siaurame milžiniškos šalies gabalėlyje, žiniasklaida visiškai nubraukia likusią šalies ir žmonių dalį.

DSC_0289DSC_0005Niekas ir niekur Europoje nekalba apie likusios Nigerijos dalį, kurioje gyvenimas vyksta savu ritmu, o ten, kur situaciją įtemptesnė (gretimuose regionuose), žmonės buriasi, bendruomenės kuriasi norėdami patys labiau užtikrinti ir pasirūpinti savo saugumu. Gražūs dalykai tam tikrose srityse vyksta, etniniai, religiniai, gentiniai susiskirstymai tirpsta, kai nežmoniškas žiaurumas kvėpuoja į nugaras.

DSC_0433

Taigi, susitikus su vienu nigeriečiu, gyvenančiu Lietuvoje, pasiklausius įvairių nuomonių ir atsirėmus į savo užsispyrusį vertybinį bei moralinį stuburą, išskridau.

Prieš dvi savaites atvykau į Abudžą, Nigerijos sostinę. Oro uostas pasitiko paprastumu ir skurdumu, bet, kaip pirmam įspūdžiui – negi suksi galvą, ar čia jau atspindi valstybės situaciją, ar ne.

Savaitės mokymai Abudžos Hiltone buvo įdomūs tik tuo, kad kolegos ilgalaikiai stebėtojai yra fantastiškos patirties turintys žmonės iš Europos. Pagrindinė komanda, kuri sistemina informacija ir yra atsakinga už mūsų kiekvieną žingsnį, saugumą ir galutinį turininį rezultatą yra vykdę tokių misijų, kurias tik filmuose galima pamatyti…

DSC_0007 DSC_0016 DSC_0036 DSC_0063

Trisdešimt ilgalaikių stebėtojų suskirstyto poromis, kaip juokavo stebėtojų koordinatorė – esate priverstinai sutuokti dviems mėnesiams, tad tikimės iš jūsų problemų sprendimo poros viduje –  ir kiekvienai porai paskirtas stebėjimo, darbo regionas.

Manau, kad man labai pasisekė ir su partneriu, ir su regionu, ir, be abejo, su likusia komandos dalimi!

DSC_0089 DSC_0097 DSC_0106 DSC_0116

Partneris ispanas, turintis daug patirties susijusios su rinkimų struktūra ir mechanizmais, dirbęs SU ESBO Makedonijoje kelis metus, dalyvavęs stebėjimo misijose Sudane, Malyje, Irake. Randantis laiko pasijuokti iš savęs ir iš kitų, daug ir nuoširdžiai dirbantis ir visada bandantis būti labai maloniu, net jei tai reiškia, kad niekas nesupranta, ko jis išties norėtų. Džiaugiuosi, galėdama iš jo mokytis priimti dalykus taip, kaip yra ir analizuojant atrasti rimtesnes sistemines klaidas (kalbant apie rinkimus).

DSC_0128 DSC_0149 DSC_0209 DSC_0308

Regionas yra fantastiškas – šiaurės vakarai (neišsigąskit, BH yra tolokai, šiaurės rytuose) – trys valstijos: Zamfara su sostine Gusau, Sokoto, sostinė Sokoto ir Kebbi, sostinė Birnin-Kebbi. Kadangi šios valstijos priklausė buvusiam Sokoto kalifatuiDSC_0009 DSC_0011 DSC_0017 DSC_0028, o britų kolonizavimo laikais netgi buvo vienas administracinis regionas, jos visos traktuojamos gana panašios ir, deja, gana žemai pagal kelis statistinius rodiklius, pvz. raštingumas, mergaičių išsilavinimas, skurdas (čia nafta negyvena), infrastruktūra, priėmimas prie medicinos paslaugų.

DSC_0102Tačiau čia yra mažiau smurto etniniu ir/ar religiniu pagrindu. Daugiausia susidūrimų vyksta tarp gyvulių augintojų/ganytojų. Nesišypsokit, tai labai rimti susidūrimai ir, deja, gana kruvini. Ne šiaip sau peimenėliai (kurie yra dažniausiai vaikai) su vytelėm pasimosikuoja. Čia susiduria kaimai su mačetėmis, rimtais pagaliais (labai nemaloniai tie pagaliai atrodo) ir geležiniais vamzdžiais. Gyvuliai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis šiems žmonėms ir jie juos bei jų ganymosi vietas gins iki (ne)pergalingo galo.

DSC_0046 DSC_0461

Kiekviena iš trijų valstijų norėtų save vadinti taikos namais. Mūsų vairuotojas ir apsauga yra kilę iš šių vietų, jie pamena laikus, kai per visas abiejų religijų šventes (o čia dauguma musulmonų ir mažuma krikščionių) visi žmonės būdavo kartu, švęsdavo ir dovanodavo dovanas tiems, kuriems šventė: per Kalėdas krikščionys vaikai gaudavo dovanų iš musulmonų kaimynų (dažniausiai naujus gražius drabužėlius), per Ramadaną krikščionys gatvėje nepardavinėdavo maisto, per Eid‘us, musulmonų vaikus visi kaimynai apipildavo saldainiais ir t.t.

DSC_0372 DSC_0048 DSC_0037

Nuostabu, kai mašinoje važiuodami keturiese – mes su Mauro ir vairuotojas bei mūsų padėjėjas – klausomės jų pasakojimų. Vairuotojas, Solomonas (Saliamonas) ir padėjėjas, Aminu, tik susitikę krykštaudami išsiaiškino, kad abu pradinę mokyklą kartu lankė. Solomonas – krikščionis, Aminu – musulmonas. Su apmaudu abu pasakoja, kaip dabar viskas išsivertę į priešingą pusę, nei anksčiau buvo. Ir tai tikrai nėra tas pasipiktinimas, kurį vyresni žmonės mėgsta: „…o mano laikais…“ Tai pasipiktinimas, matant ir nieko negalint pakeisti, kaip politikai naudoja demokratijos atėjimą (1999 metais, iki tol buvo karinis režimas) savo grobuoniškiems tikslams, kaip daugiau nei 250 etninių grupių bei kalbų tapo įrankiu pralobti, jomis manipuliuojant. Kaip šalies šiaurė (musulmoniška) ir pietūs (krikščioniški) tapo kasdienių priešpriešų pavyzdžiais. Net šalies prezidentai pagal nerašytą taisyklę turėtų keistis kas dvejas kadencijas – šiaurė, pietūs, šiaurė, pietūs. Pagal tą nerašytą taisyklę, dabar turėtų būti šiaurės eilė… Kandidatas iš šiaurės, p. Buhari, jau kartą yra buvęs šalies prezidentu. Aštunto dešimtmečio pabaigoje, dvejus metus ir nuverstas coup de tato būdu. Jis yra ponas generolas. Kai kurie žmonės apie jį kalba kaip apie šventąjį, o žmonių sudievinimas mane visada nemaloniai nuteikia ir net gąsdina.

DSC_0569 DSC_0034 DSC_0232

Kandidatas iš pietų yra dabartinis prezidentas Goodluck Jonathan (taip taip, visi jį draugiškai vadina tiesiog Jonathan) – krikščionis ir tarsi jau antrą kadenciją baigiąs, bet, visgi, kandidatuojantis. Tikrai esat matę – visad juodai apsirengęs su apvalia skrybėle ir tiesmuku žvilgsniu.

Abiejų kandidatų partijos yra stipriausios partijos šalyje, tad pagrindinė kova vyksta tarp kandidatų į įvairias pozicijas iš šių partijų.

Vyks dveji rinkimai – vasario vidury – prezidento, vasario pabaigoje – valstijose – gubernatorių, senatorių, parlamentarų.

Grįžtant prie įdomiosios – socialinės, tradicinės, kultūrinės – dalies.

Mūsų darbas yra kiekvienoje valstijoje susitikti su kiek įmanoma daugiau žmonių, kurie atstovauja su rinkimais susijusius vienetus – pradedant rinkimų komisijomis įvairiuose lygmenyse, baigiant nevyriausybininkais, paprastais rinkėjais, politikais, žiniasklaida ir pan. Visi šie dalykai daugiau mažiau pažįstami – drąsiai galiu pasakyti, kad politikai visur yra politikai, žiniasklaida, priklausanti valstybiniam sektoriui, neturi laisvės judėti, NVOšnikai taip pat kankinasi dėl finansavimo ir stereotipų laužymo ir pan. DSC_0012 DSC_0006 DSC_0002Žinoma, reikia suprasti, kad taip grubiai parašius, neatrandu vietos nupasakoti, kaip viskas čia yra kitaip, paprasčiau, banaliau (išskyrus korupcijos mandrybes) ir brutaliau… Bet gal kai kuriomis nuotraukomis patenkinsiu šį Jūsų smalsumą…

Taigi, pati įdomiausia, naujausia ir netikėčiausia, pasakiškiausia dalis yra tradiciniai valdovai (traditional rulers) – SULTONAI, EMYRAI IR KAIMŲ VADAI. Čia Jums ne juokas ir ne 1001 naktis. Čia keturios žmonos yra puikus būdas turėti milžinišką paklusnią šeimą ir parodyti savo galias bei turtus J Mažas juokas. Juk kai esi namuose viena su keliais vaikais, dar viena moteriškų rankų pora tikrai nepakenks – ir draugė, ir pagalbininkė, ir guodėja, ir energingą vyrą dviese, trise ar keturiese lengviau apramint. DSC_0090

Sultonai yra emyrai gyvena rūmuose. Rūmus saugo speciali garbės apsauga. Kai pirmą kartą nuvykom pagarbos vizito į sultono rūmus, be abejo, nebuvom įleisti pas sultoną, o tik pas jo sekretorių (tai yra labai aukštos pareigos). Aplink susibūrė pusė rūmų vyrų (moteris gali nujausti, plasdenančias savo čadromis tarp pastatų, sau skirtais takeliais) ir apsaugos ir giliai susmeigė savo baltas it sniegas akis, spindinčias nuo visokių minčių, klausimų, ir, be abejo, aistrų.

DSC_0045_small DSC_0039 DSC_0036

Mums maloniai buvo paaiškinta, kad tradiciniai valdovai nesikiša į politiką tik maloniai palaimina ir priima kiekvieną politikierių, kuris nori sėkmės ir ateina prašyti už jį pasimelsti. Sunku patikėti, kad turintys tokį moralinį autoritetą tradiciniai vadovai niekada niekada neprijaučia jokiai partijai ar politikui ir niekada niekada „savo žmonėms nepataria“ už ką balsuoti, bet…tiek to…

Šįkart su Sultonu nesusitikom.

Lankėm kelis emyrus ir kaimų vadus. Nežinau, kieno kelnės (oj, suknelės) pilnesnės laimės buvo – ar mūsų, ar jų, bet, tikrai visų šypsenos buvo nuoširdžios.

DSC_0036

Kaimuose vienintelis ir labiausiai prieinamas būdas spręsti visus ginčus, problemas ir nesklandumus yra pasitelkiant vado išmintį, dažniausiai šis vaidmuo keliauja ta pačia šeimos linija iš kartos į kartą. Retai kada kas nesutinka su vado sprendimu… Pvz. jei tėvas buvo pažadėjęs atiduoti savo dukrą kuriam kaimo vyrui, tačiau vėliau persigalvojo – jau bėda, reikia eit pas vadą ir spręst bėdą, nes vyras tai jau planavo gi žmoną naują turėt.

DSC_0024 DSC_0037 DSC_0041

Sprendimas vado – išmintingas – tėvas gali neatiduot dukros, jei jau taip nusprendė, bet turės apmokėti visas išlaidas, kurias vyras patyrė ruošdamasis vestuvėms ir dar sumokėt dalį „kraičio“. Va taip va.

Kol kas leisiu Jums pasimėgauti nuotraukomis, jos iškalbingesnės.., o kitą kartą bandysiu detaliau nupasakoti, ką kur matom, sutinkam, patiriam ir atrandam…

DSC_0076 DSC_0096

Su didele šiluma,

Jūsų Ga

Reklama

4 Komentaras

  1. Džema said,

    sausio 31, 2015 at 19:16

    Labai ačiū už įspūdžius ir nuotraukas, labai įdomu ir naudinga! Sėkmės tau – Džema

  2. Egle said,

    vasario 9, 2015 at 11:25

    Ačiū, Ucieka. Geras skaitinys ir reginys. Ir gerai žinoti, kad nepasidavusi baimėms (savo ir kitų) atrandi naujus pasaulius. Tikiuosi neapibrėžtumas dėl atidėtų rinkimų tuoj išsisklaidys. Nepamirški naudot kremo! 🙂

  3. Džema said,

    vasario 11, 2015 at 23:01

    O vis tiktai… Ar Boko Haram – tik ‘siauras šalies gabalėlis’? Bet tai šimtų žmonių gyvenimai, ir gyvenimas pavojuje. Ką tik perskaičiau Channel 4 New reportažą apie I G Wala’s civil rights organisation, the National Concensus Movement, gelbėjantį mergaites nuo grobimų. Kai valdžia nieko nedaro. Ir vakar buvo liūdna žiūrėti TV, kaip pagrobtųjų tėvai kasdieną renkasi į trumpą ‘paminėjimą’, nes nieko nedaroma, ir jie baiminasi, kad jos bus greitai išvis pamirštos…

    http://www.channel4.com/news/nigeria-boko-haram-bring-back-our-girls-missing-girls-chibok

    • myliupasauli said,

      vasario 12, 2015 at 16:03

      BH užgrobę gana siaurą dalį šalies, žinoma ta dalis nėra “tik“, ten gyvena labai kenčiantys žmonės, daug gyventojų pabėgę į kitas šalies dalis. Valdžia dėl mergaičių tikrai nieko nedaro, kaip ir šešis metus nedarė nieko dėl pačių teroristų…
      Šalyje yra daugybė problemų, kurių didžiausia, mano akimis, yra korupcija…


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: