Pasipylus visokiems garbingiems svečiams iš rotušės, deja, nespėjau sužiūrėti bendrosios reakcijos, nes labai greitai priėjo viena moteriškė ir rusiškai paklausė šalia stovėjusio vyriškio “Eto što za triapka?“ – galvoju, o, jau gerai! Vyriškis, matyt, nesuprato, jos “žaismo“ ir ramiai atsakė, kad tai – Palestinos vėliava 🙂 Naivuolis… Moteriškė dingo. Tada dar priėjo keletas stambių stotų vyrų, kurie taip pat rusiškai su mano kolega bandė aiškintis, kodėl mes purkštaujam ir, kad viskas su tais arabais gerai, ko jie skundžiasi… kadangi šis dialogas vyko arčiau kolegos, t.y. “kitame vėliavos gale“, aš nusprendžiau ramiai stovėti ir stebėti bendrąją situaciją, ramiai išeinančius visiškai laimingus ir patenkintus svečius, Lietuvos ir Lenkijos futbolo sirgalius (ot, pasitaikė diena policininkams) ir miesto svečius, kurie mus fotografavo, nes, matyt, nestikiėjo, kad ir Lietuvoj kas nors supranta, ką reiškia pilietinė reakcija…
Priėjo vidutinio amžiaus vyras ir su pusiau šypsena, prisiartinęs per daug arti prie manęs, riktelėjo – kas čia?! Kadangi, dar turėjau dozę džiaugsmo savyje, tai ramiai atsakiau, kad pirmiausia, jaučiuosi pažeista asmenine erdve, o antra, labai nemėgstu atsakinėti į išrėkiamus akivaizdaus atsakymo susilauksiančius klausimus 🙂 Vyriškis nusišypsojo ir tarė: “Ai, tai čia ta Palestinos vėliava, ane?“ 🙂 Na va, galvoju, kai žmogus pamąsto valandėlę, tai ir klaust nebereikia. Tada jau ramiai pora sakinių paaiškinau, ką mes čia veikiama ir jis, patenkintas, tikiuosi, nupėdino.
Jaučiausi puikiai.
Grįžo rusakalbė moteris su “triapka galvoje“… ir manau, sukėlė daugiausia džiaugsmo visiems stebėjusiems, jau kai kurie net atėjo paklausyt, ką jis dėsto, pafilmuot ir su ja pačia pasibart, atrodė, mums net žodžio sakyt nereikia – neapykanta liejasi laisvai… nekartosiu visų “grožybių“, kurias jis sakė ad hominem (aišku, darydama tokias išvadas, kaip – tu tikrai neturi darbo, išsilavinimo, o Tavo mama, Tavęs išsižadėjo seniai, nes kitaip Tu negalėjai tapti tokia atsilikėle ir šiukšle, nors ne, šiukšlė – yra geriausia, ką apie tave galiu pasakyt…) Atvirumo dėlei, reikia pasakyt, kad stovėjau su skara ant veido ir akiniais nuo saulės – pažiūrėsim artimiausiu metu, ar dėl to neturėsiu problemų ties IL siena… – Kolega buvo tik su akiniais nuo saulės ir atviru veidu, tai prie jo taip nekibo, kaip prie manęs, ot, masalas ta kufya 🙂 Kita moteris, itin pasipuošus pribėgo ir paklausė, ar žinau, kaip vadinasi šitas skuduras man ant veido, kai atsakiau, kad tai kufya, o ne skuduras, šiek tiek pasimetus, leptelėjo, kad moterys negali jos nešioti 🙂 Et, jau nebespėjau jai pasiūlyti pasižiūrėti nuotraukas, video ir visa kita iš šio amžiaus…
Taigi, kaip tik tuo metu pradėjo bėgti link mūsų vis daugiau vidutinio amžiaus dailiai pasipuošusių moterų (!!!) ir rėkti baisiai nemalonius dalykus, tikrai nemaniau, kad šitiek agresijos ir užgauliojimo susilauksim, nelabai suvokiau, kam čia reikėtų pradėt atsakinėt, tai tik mesteldavau pavienes frazes, kurios veikė kaip žibalas, nors tikiu, kad kitoje situacijoje, būtų kitaip. Pasirodo, ten negalima buvo pasakyti nieko, net taika, žmogaus teisės, dvi valstybės, veikė kaip tankas (t.y. taip, kaip aš manau, kad tankai veikia – kelia baimę ir agresiją, bejėgiškumą ir kartu norą priešintis bet kokia kaina).
Galbūt čia būtų buvę įdomu stovėti sociologams ir grupių psichologams, nes vyko labai įdomus skirtingas lyčių vaidmuo – moterys agresyvesnės ir verbaliai smurtaujančios, o jų vyrai bandantys tyliai ir ramiai jas atitraukti nuo veiksmo vietos… žinoma, iki tam tikro momento galėjome stebėti šituos vaidmenis, o momentas (jau net visi momentai) atėjo labai greitai ir be ceremonijų – tiesą pasakius, pasijutau kaip viename iš daugelio matytų video įrašų iš kokios Jeruzalės susirėmimų at nausėdijų… Pvz. kaip čia: 
O, įdomus dalykas, man ieškant video įrašų ir vaizdų, kaskart paspaudus pvz. orthodox jews attack palestinians, visi išmetami vaizdai buvo su atvirkštiniais užrašais 🙂 Kaip Jums tai? Pabandykit patys.
Tai va, pribėgo keletas labai jau ortodoksų – su peisais,skrybėlėm, tzitzit’ais (http://en.wikipedia.org/wiki/Jewish_religious_clothing ) ir pan. ir nieko nesakę, puolė plėšti vėliavą mums iš rankų, stumdytis ir keiktis (nu, argi gražu? )
Aš, matyt, nemoku tinkamai reaguoti į tokias situacijas, nes vienintelis dalykas, apie kurį pagalvojau, tai buvo – nesuplėšykit vėliavos ir – KUR ŽURNALISTAI???? O kolega, labai garsiai rėkė POLICIJAAAAA, kažkaip sutapo, kad kaip tik tuo metu jos ten nebuvo…
Jai kai vėliavos neatėmė, o gal ir juos pačius ten kolegos šiek tiek nuramino, tada labai žoko į veidą ir liepė “iti n****“… vėlgi, nekartosiu leksikos, bet visi įsivaizduojam, arne? Tada aš jau be šypsenos (vistiek jos niekas nebūtų matęs) paaiškinau, kad mes NIEKO NEPAŽEIDINĖJAM ir SAVO VALSTYBĖJE galim stovėti ten, kur norim, kada norim ir kaip norim. Matyt, nesuprato, kaip čia taip galima neišsigąsti. Susižvalgė ir kai pamatė ateinant policiją, kiek atsitraukė 🙂
Lėtu ramiu žingsniu priėję keli pareigūnau, dideliam mano bendražygio nusivylimui, gana griežtai kreipėsi į mus, o ne į užpuolikus… Bet nieko, reikia žinoti savo teises ir labai greitai viskas sukrenta į savo vietas, paprašę mano dokumento ir supratę, kodėl aš stoviu su “kauke“, įsitikinę, kad esu tas, kas deklaruoju esanti (procedūra vyko taip, kad jie mane ratu apsupo ir aš trumpam nusiėmiau skarą, nes griežtai atsisakiau tai daryti “stebint neaišku kokių vslatybių saugumui“), pasiūlė “nepasiduoti provokacijoms“ ir paliko vieną pareigūnę stovėti šalia, o kiti nuėjo žiūrėti, ką darys draugiškieji kaimynai lenkai prie Aušros vartų 🙂
Prie manęs liko stovėti mažiausiai aršūs LŽB nariai, gerbiamas Karpis ir Gurevičius, kurie išties mandagiai ir kantriai klausė, ką mes čia turim pasakyti. Man dar paminėjus, kad su pastarojo jaunėliu broliu teko ne vieną veiklą vykdyti, visai atsileido ir nusišypsojo – dabar supratau, su tokiais, kad ir kardinaliai skirtingas nuomones turinčiais, galima kalbėtis. Garsiai pamąsčiau, jei Tzipi su Saeb’u gali, tai ko jau negalim ir mes 🙂 ( http://www.zimbio.com/photos/Saeb+Erekat/Tzipi+Livni )
Sunku, aišku, buvo jiems patikėti, kad jų tobuloji valstybė gali daryti tokius dalykus kaip kad daro, bet na ką, apie tai ir yra mūsų darbas – atskleisti skaudžią teisybę, kuri, aišku, niekur nesislepiama, bet jos abai nenori daug kas pamatyti…
Tikrai daug smagiau buvo užbaigti dieną su ramiais ir kalbančiais žmonėmis…nors, reikia prisipažinti, adrenalino lygis buvo kiek sukilęs. Jo nesumažino ir vėliau priėjusi 15min žurnalistė ir prašiusi papasakoti, kas įvyko, tik, matyt, nelabai tikėjusi..?
Na, Jūs kaip norit, o dalyvavę žino, kas ten įvyko. Kažkaip visgi liūdna, keli dalykai:
1. Nėra Lietuvoje pilietinių akcijų tradicijos ir kultūros, jaučiasi baimė ir nepasitikėjimas – savimi? valstybe? O žiniasklaida ir toliau drąsiai ir akivaizdžiai nesiima tam tikrų nepatogių temų.
2. Šitiek agresyvumo, o ne paprasto kalbėjimos (ir dar iš vidutinio amžiaus moterų!!!) tikrai nesitikėjau.
3. Fizinės agresijos absoliučiai nelaukiau, tegaliu pasidžiaugti, kad neisšigandau…nors gal tai indikuoja, kad kažkas man nelabai veikia, nes dabar prisiminiau, kad ir tankų tada neišsigandau…
4. Neneigiu, kad vis dar turėjau stereotipą, jog išsilavinę, apsiskaitę, religingi žmonės turėtų save labiau sugebėti valdyti… gerai, kai byra stereotipai 🙂
Bet galiu ir pasidžiaugti:
1…., kad buvome dviese.
2. Policija visgi man patinka.
3. Priėjo nemažai paprastų praeivių ir paklausė arba pasitikrino, kieno čia vėliava.
4. Keli žmonės sustojo paspausti rankos ir padrąsinti.
5. visgi mes priminėme, kad PALESTINA YRA ir BUS!
Ačiū ir iki malonaus. 
Myliupasauli's Blog 
Parašykite komentarą